Paskirtoji ministrė ir R. Karbauskis sutaršė valstybės šimtmečio minėjimo planą

 (62)
Seimo Kultūros komitetas ir paskirtoji kultūros ministrė Liana Ruokytė Jonsson trečiadienį sukritikavo kadenciją baigusios Vyriausybės parengtą valstybės šimtmečio minėjimo planą.
Ramūnas Karbauskis
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Komiteto pirmininkas „valstietis“ Ramūnas Karbauskis teigė pasigendąs šimtmečio minėjimo vizijos, siekio, kad šventėje dalyvautų visi gyventojai. Paskirtoji ministrė tvirtino, kad negalima į programą įtraukti stadiono statybos ar aikštės rekonstrukcijos.

„Kažkas sumesta, sumesta ir užrašyta – milijonas gyventojų. (...) Turime įtraukti visus iki vieno“, – trečiadienį per Seimo Kultūros komiteto posėdį, kuriame pristatytas valstybės šimtmečio minėjimo planas, sakė R.Karbauskis.

„Galvodamas apie šimtmečio programą, galvojau apie didžiulis koncertus visoje Lietuvoje. Turime puikių atlikėjų, jie tikrai juos padovanotų, jei nežiūrėtume į tai valdiškai“, – tvirtino jis.

Specialios darbo grupės parengtame šventės minėjimo plane nurodyta, kad siekiama, jog valstybės 100-mečio minėjimo renginiuose dalyvautų milijonas šalies gyventojų.

„Jeigu turime tikslą įtraukti tik milijoną, tai kažkas baisaus“, – teigė komiteto vadovas.

Jis pabrėžė, kad būtina įtraukti visus, kad švęstų visi Lietuvos gyventojai. Kalbėdamas apie 2018 metais numatomą didžiulę Dainų šventę, R.Karbauskis kritikavo, kad ji vyksta tik Vilniuje. Jis stebėjosi, „kodėl Dainų šventė nevyksta kiekviename kaime“.

Paskirtoji kultūros ministrė savo ruožtu sakė, jog neteisinga į jubiliejaus programą įtraukti infrastruktūros projektus.

„Mano supratimu, labai ydinga infrastruktūrinius projektus klijuoti prie istorinių datų pažymėjimų“, – teigė ji ir pabrėžė, kad šventės programoje turėtų būti vadinamieji minkštieji projektai, susiję su kultūros, meno, švietimo renginiais.

„Keliai, aikštės, namai, pastatai, stadionai turėtų būti atskirti nuo to segmento“, – sakė L.Ruokytė Jonsson.

Liana Ruokytė – Jonsson
Liana Ruokytė – Jonsson
© DELFI (D.Pipo nuotr.)

Patvirtinoje progamoje numatyta sutvarkyti Lukiškių aikštę Vilniuje, rekonstruoti Vilniaus koncertų ir sporto rūmus, pastatyti daugiafunkcinį kompleksą (stadioną) sostinėje, renovuoti Signatarų namus.

Naujajai valdžiai užkliuvo ir planai dalyvauti Leipcigo bei Londono knygų mugėse.

„Kvestionuoju dalyvavimą Londono komercinėje knygų mugėje“, – sakė ji.

Anot paskirtosios ministrės, tai yra pinigų leidimas renginiams, kurie neturi didelės vertės.

Planuojama skirti apie 800 tūkst. eurų Lietuvos rašytojams ir leidėjams prisistatyti minėtose mugėse.

„Įvairių dalykų pritempimas prieš šimtmečio nėra teisingas“, – paskirtajai ministras pritarė R.Karbauskis.

Tuo metu lėšų bendruomenių renginiams, anot jo, numatyta per mažai.

Kritikos sulaukė ir šimtmečio renginių finansavimo būdas. Vyriausybinė komisija nutarė, kad nereikia sukurti vieno fondo, iš kurio būtų finansuojami visi su valstybės 100-mečio minėjimu susiję projektai. Jiems lėšų skirs ministerijos, savivaldybės, institucijos pagal savo sritį. Dėl to neaišku, kiek realiai pinigų teks šiam tikslui.

„Jeigu pasikartos šimtmečio minėjime praktika, kad lėšų reikės ieškoti iš vidinų resursų, tai yra gėdinga ir netoleruotina. Turi būti šimtmečio minėjimo fondas. Pinigai turi būti skirti, o ne duoneliavimas ir pasakymas: gal rasite pas save biudžete, nes reikia šimtmetį paminėti“, – per komiteto posėdį kalbėjo Seimo narys liberalas, buvęs kultūros ministras Arūnas Gelūnas.

R.Karbauskis akcentavo, kad rasti pinigų minėjimui yra garbės reikalas.

Valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo planus pristatęs pirmasis Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus tvirtino, kad į programą jau įtraukti 477 projektai. Suplanuota pastatyti, įrengti per 60 monumentų, atminimo lentų, biustų, sutvarkyti Vasario 16-osios akto signatarų gimtines, išleisti apie dvi dešimtis istorinių leidinių, pašto ženklų seriją, surengti Dainų šventę, sukurti filmų ir t. t.

2018 metų vasario 16 diena turėtų išsiskirti ne tik iškilmėmis, signatarų pagerbimu, bet ir varpų gaudesiu visoje Lietuvoje.

Valstybės šimtmetį Lietuva minės 2018 metais. 1918 metų vasario 16 dieną Lietuvos Taryba Vilniuje pasirašė dokumentą, kad „skelbia atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis“.

BNS
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 

Lietuvoje

Liberalai organizuoja protestą prieš siūlymus varžyti pagalbinio apvaisinimo galimybes (30)

Liberalų sąjūdis kitą antradienį prie Seimo organizuoja protesto akciją prieš siūlymą riboti pagalbinio apvaisinimo galimybes apribojant sukuriamų ir į gimdą įkeliamų embrionų skaičių.

12-mečio gyvenimo tragedija: ką tokiu atveju daryti? (49)

12-metis Jonas (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) suaugti turėjo anksti. Jo tėtis nėra visiškai įgalus dirbti, mama taip pat įpratusi gyventi iš išmokų. Namuose – amžinas šiukšlynas, kartais trūksta net maisto, sienomis ropoja įvairūs gyviai.

Buvęs Seimo narys R. Ačas tapo Raseinių savivaldybės administracijos direktoriumi. (22)

Buvęs parlamentaras Remigijus Ačas tapo Raseinių savivaldybės administracijos direktoriumi.

Lietuva turės dar vieną palaimintąjį (28)

Popiežius Pranciškus gruodžio 1 d. įgaliojo Šventųjų skelbimo kongregaciją paskelbti dekretą, pripažįstantį Dievo tarno arkivyskupo Teofiliaus Matulionio (1873-1962) kankinystę ir taip atveriantį kelią paskelbti jį palaimintuoju.

Paskelbė du kandidatus, kurie mes pirštinę G. Landsbergiui (112)

Ketvirtadienį Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Vilniaus rajono skyriaus visuotinio susirinkimo metu buvo iškelti du kandidatai į partijos pirmininko postą – Laurynas Kasčiūnas ir Paulius Saudargas.