Europa dėl šios priežasties negali efektyviai spręsti migracijos krizės, prisidėti prie derybų sprendžiant situaciją Ukrainoje ir Sirijoje, sakė jis.
„Jeigu Europa nesugeba turėti vieno požiūrio, mes negalime atlikti jokio vaidmens geopolitikoje. Ir tai yra dramatiška, nes dėl to mes jau dabar susiduriame su pasekmėmis“, - interviu BNS sakė G. Verhofstadtas.
Pasak jo, siekiant užbaigti migracijos krizę, Europa turi taikyti bendrą prieglobsčio suteikimo, ekonominės migracijos politiką ir efektyvią išorės sienų kontrolę, o pirmoji sąlyga krizės sprendimui - karo Sirijoje pabaiga.
Jis apgailestavo, kad derybose dėl Sirijos dalyvauja Rusija, Jungtinės Valstijos, Saudo Arabija ir Turkija, tačiau Europa prie jų neprisideda.
„Tai Europos užsienio politikos žlugimas“, - pareiškė G. Verhofstadtas.
Jis kritikavo Rusijos įsitraukimą į pilietinį karą Sirijoje dėl galbūt ne tik prieš „Islamo valstybę“, bet ir prieš civilius ar su prezidentu Basharu al Assadu kovojančią opoziciją nukreiptus antskrydžius. Europos Parlamento politikas pripažino, kad Rusija turi dalyvauti šios krizės sprendime, tačiau „ne tokiu būdu, kokiu ji dalyvauja dabar“.
„Vladimiras Putinas nori sustiprinti B. al Assado galią, tačiau pats B. al Assadas yra Sirijos krizės priežastis“, - sakė ALDE lyderis.
Bendra Europos pozicija ir dalyvavimas geopolitikoje atneša teigiamų rezultatų, sakė G. Verhofstadtas, kaip pavyzdį pateikdamas liepą pasirašytą susitarimą dėl Irano branduolinės programos. Tas susitarimas, derybose dėl kurio aktyviai dalyvavo Europos Sąjungos užsienio reikalų įgaliotinė Federica Mogherini, suvaržo Irano branduolinę programą mainais į sankcijų Teheranui atšaukimą.
Paklaustas apie Europos santykius su Rusija karų Ukrainoje ir Sirijoje kontekste, jis teigė, kad Bendrijos politika turi būti atsargi. Viena vertus, Europos Sąjungos politika turi būti griežta Rusijos prezidentui V. Putinui ir jo aplinkai, tačiau tuo pat metu ji privalo būti itin atvira Rusijos visuomenei, smulkioms ir vidutinėms investicijoms iš šios šalies, studentams, mokslininkams, sportininkams.
„Kitaip tariant, turime parodyti, kad mūsų griežta laikysena yra ne prieš Rusiją ar prieš rusus, bet prieš autokratinį V. Putino režimą. Jeigu mes to nepadarysime, V. Putinas pasinaudos Europos laikysena įrodant rusams, kad esame prieš juos nusistatę“, - kalbėjo G. Verhofstadtas.
Politikas pabrėžė, kad Rusija galėjo tapti Europos strategine partnere ir taip gali atsitikti ateityje, tačiau pats V. Putinas „pasirinko kitaip ir daro viską, kad taip neįvyktų“.
Kalbėdamas apie karą Ukrainoje tarp Rusijos remiamų separatistų ir Ukrainos vyriausybės pajėgų G. Verhofstadtas reiškė apgailestavimą dėl to, jog taikos derybose dalyvavo ne Europos Sąjunga, o Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as bei Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Jis pabrėžė, kad Europos Sąjungoje niekas neįgaliojo jų to daryti.
„Diskutuojant su V. Putinu, mūsų pozicijos yra labai prastos, nes V. Putinas labai gerai žino, kad priežastis, kodėl į derybas dėl Ukrainos atvažiuoja tik jie dviese, yra ta, kad Europa neturi bendros pozicijos“, - sakė G. Verhofstadtas.
„Tai fundamentali problema, kurią reikia spręsti“, - pridūrė jis.
62-jų Europos Sąjungos politikas 1999-2008 metais ėjo Belgijos ministro pirmininko pareigas. Nuo 2009 metų jis vadovauja Liberalų ir demokratų aljanso už Europą (ALDE) frakcijai Europos Parlamente.