Partijų reitingai: socialdemokratams yra apie ką pagalvoti

 (520)
Skandalų krečiami socialdemokratai išlieka populiariausia partija šalyje, tačiau jų populiarumas, kad ir paklaidos ribose, sumenko. Antroje vietoje esantys liberalai per mėnesį paaugino rėmėjų gretas, o konservatoriai stovi vietoje.
Partijų reitingai: socialdemokratams yra apie ką pagalvoti
© DELFI (M. Ažušilio nuotr.)

Tokias tendencijas rodo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ spalio 16–26 dienomis atlikta apklausa. Šį laiką viešojoje erdvėje netilo diskusijos dėl A. Butkevičius žento skandalo, o spalio 13 d. prasidėjo Druskininkų skandalai. Pirmiausia Specialiųjų tyrimų tarnyba sulaikė Druskininkų vandens parko „Aqua“ vadovą Edmundą Antanaitį, po kelių dienų į dienos šviesą išlindo skubos tvarka Vyriausybės priimtas nutarimas dėl kurortų apsaugos zonų naikinimo, pakurstęs įtarimus, kad taip premjeras pamalonino partietį Druskininkų merą Ričardą Malinauską.

Jei rinkimai į Seimą vyktų artimiausią sekmadienį, daugiausia respondentų balsuotų už premjero Algirdo Butkevičiaus vadovaujamus socialdemokratus. Pastaruoju metu įvairių korupcijos skandalų krečiamai Socialdemokratų partijai savo balsus atiduotų 21,8 proc. respondentų – 2,1 proc. mažiau nei prieš mėnesį. Antroje vietoje įsitaisęs Liberalų sąjūdis, kuriam palaikymą išreiškė 13,7 proc. apklaustųjų. Eligijaus Masiulio vedamų liberalų populiarumas, palyginus su rugsėjo duomenimis, paaugo 2,2 proc.

Trečioje vietoje lieka Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Gabrieliaus Landsbergio vadovaujamų konservatorių reitingas šiuo metu siekia 11,5 proc. ir per mėnesį praktiškai nepakito.

Į parlamentą taip pat patektų „Tvarkos ir teisingumo“ (8,6) ir Darbo partijos (6,9) bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (5,3 proc).

Ministro pirmininko kėdėje A. Butkevičius ir toliau neturi konkurentų. 33,2 proc. respondentų įsitikinę, kad jis geriausiai tiktų užimti premjero pareigas. Tiesa, per mėnesių taip manančių sumažėjo 2,1 proc.

Po A. Butkevičiaus respondentai tinkamiausiais ministrais pirmininkais įvardija E. Masiulį (6,7 proc.) ir Rolandą Paksą (6,4 poc.). Daugiau nei 2 proc. rinkėjų simpatijų taip pat surinko Europos Parlamento nariai Antanas Guoga ir Vilija Blinkevičiūtė, ekonomistas Gitanas Nausėda, valstiečių ir žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis, konservatorių vedlys G. Landsbergis, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja, su konservatoriais į Seimą kandidatuosianti Ingrida Šimonytė ir Europos Parlamento narys, Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas.

Tuo metu bendras Vyriausybės veiklos vertinimas išlieka neigiamas. 2,8 proc. respondentų Vyriausybės veiklą vertina teigiamai, 36,8 proc. – greičiau teigiamai, 35 proc. – greičiau neigiamai, 18 proc. – neigiamai.

„Manau, šiuo atveju reitingus veikė tarpusavyje nesusiję veiksniai. Liberalai turėjo suvažiavimą, atkreipė į save dėmesį kaip brandi politinė jėga, kurioje, nepaisant spėlionių, neįvyko jokių atskilimų ar dalijimųsi. Socdemų vardas pastaruoju metu linksniuojamas įvairiuose skandaliukuose, tad natūralu, kad tai nukreipė pasitikėjimo kreivę žemyn“, – apklausos rezultatus apibendrina „Spinter tyrimų“ vadovas Ignas Zokas.

Partijų reitingai: socialdemokratams yra apie ką pagalvoti
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

A. Krupavičius mato socialdemokratų duobę

Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius politologas Algis Krupavičius primena, kad tokiose apklausose paklaida siekia apie 3 proc. „Nors kritimas paklaidos ribose, viešojoje erdvėje aptariami skandalai, matyt, artimiausioje ateityje gali šiek tiek sumažinti socialdemokratų reitingus. Socialdemokratams tikrai kyla nemažai galvos skausmų, kaip aukštą reitingą išlaikyti“, – sako A. Krupavičius. Jo teigimu, kol kas jokios dramos ir tragedijos nėra, bet mąstyti, kaip išvengti duobės reitinguose, reikia.

A. Krupavčius aiškina, kad socialdemokratų smukimas ir liberalų ūgtelėjimas nereiškia iš socdemų pas liberalus perbėgančių rinkėjų. Šių partijų rinkėjai gana skirtingi. „Paaiškinimas tikriausiai tas, kas liberalai pastaruoju metu matomi viešojoje erdvėje, turėjo partinius renginius, ko gero, pirmą kartą partijos istorijoje formavo šešėlinį kabinetą. Be to, aplink jų partiją nebuvo skandalų“, – aiškino A. Krupavičius.

Algis Krupavičius
Algis Krupavičius
© A.Koroliovo nuotr.

Tačiau, perspėja politologas, pirma kregždė dar ne pavasaris – 2 proc. svyravimas nerodo ilgalaikių tendencijų. Priešingai – kitų agentūrų apklausose liberalų reitingas primena sūpuokles, kas mėnesį svyruoja aukštyn žemyn.

A. Krupavičiaus nuomone, liberalai dabar daugiausia pritraukia neapsisprendusių rinkėjų balsus. Tuo metu jei socialdemokratų populiarumas aptirptų, iš to daugiausia išloštų jų partneriai valdančiojoje koalicijoje – darbiečiai ir tvarkiečiai. Politoogo aiškinimu, mažai tikėtina, kad socialdemokratų rinkėjas pereitų į konservatorių pusę.

„Galvos skausmo daugiau socialdemokratams, pas juos maža duobė tikrai yra, tuo metu liberalams reikia išvengti sinusoidės, kada reitingas trumpam pakyla ir vėl leidžiasi“, – apibendrina KTU profesorius.

Rinkėjai nebaudžia net už problemas

Tuo metu Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas politologas Vytautas Dumbliauskas sako pritariantis manantiems, kad skandalai neturėtų labai paveikti socialdemokratų reitingų. „Ši partija turi kažkokį populiarumo bagažą ar jo atsargą, kuri sunkiai išmušama ar sumažinama. Vis tiek skandalai kelia ir klaustukų – kodėl vienu metu supuolė, už to justi specialus organizuotumas“, – įžvelgia pašnekovas.

V. Dumbliausko aiškinimu, tokioje situacijoje 2 proc. socialdemokratų smuktelėjimas labai normalus, o nurimus viešajai erdvei bus galima susigrąžinti ankstesnį skaičių.

Vytautas Dumbliauskas
Vytautas Dumbliauskas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Kur kas V. Dumbliauskui įdomesnis liberalų reitingo padidėjimas. Jo teigimu, liberalai pastaruoju metu nieko ypatingo nedarė. „Matyt, A. Guogos fenomenas veikia toliau – aš tai sieju su A. Guoga. Manau, nemažai gerbėjų liberalams atneša būtent jis. Jiems A. Guoga dabar ir galvos skausmas, ir džiaugsmas, tai lošėjas tikrąja to žodžio prasme – ne tik pokeryje, bet ir politikoje“, – kalbėjo politologas.

V. Dumbliausko nestebina A. Butkevičiaus populiarumas. „Pasitvirtina jo fenomenas – jis kažkuo panašus į A. Brazauską, jam nelimpa nuodėmėlės, jam kaip nuo žąsies vanduo. Jis tiek metų premjeras, problemų Lietuvoje yra, vien klausimas, kodėl pas mus mažiausios pensijos ir vidutinės algos regione – mus jau pralenkė latviai, apie estus ir lenkus nekalbu. Čia tikrai priekaištas socialdemokratams, ir vis tiek jų bei A. Butkevičiaus reitingai aukšti“, – stebisi V. Dumbliauskas. A. Butkevičiaus fenomeną jis vadina Dievo dovana – esą šis politikas kažkuo paperka, sudaro savo, paprasto, šilto žmogaus įvaizdį, nesišaipo iš oponentų ir, priešingai nei Andrius Kubilius, nenaudoja ironijos.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ visuomenės nuomonės apklausą atliko 2015 metų spalio 16–26 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1011 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Orai: užgrius šilti, bet šlapi pokyčiai (3)

Paskutinę rugsėjo savaitę sulauksime permainų. Iki savaitės vidurio orai bus sausi, temperatūra žymiai nesikeis. Tačiau antroje savaitės pusėje termometrų stulpeliai šoktels aukštyn. Deja, bet šiluma mėgautis trukdys smarkus vėjas ir pliaupiantis lietus.

F. Kukliansky: Vilniaus merai keičiasi, bet niekas neranda vietos žydų gelbėtojų paminklui (36)

Rugsėjo 23-ąją minima Lietuvos žydų genocido diena. Ilgus metus Holokausto tema Lietuvoje buvo nutylima, o prezidentas Algirdas Brazauskas, atsiprašęs žydų tautos, toli gražu ne vien pagirtas buvo. Šiandien jau net vokiečiai mano, kad Lietuva yra pirmoji Rytų Europos valstybė, kuri atvirai kelia savo gyventojų kaltės klausimą. Maždaug prieš mėnesį solidžiausiame Vokietijos dienraštyje „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ publikuotas straipsnis apie Lietuvos pastangas atvirai kalbėti apie Holokausto istoriją.

Kaip vakarais laiką leido Maironis? (36)

Rugsėjo 16-ąją Maironio lietuvių literatūros muziejuje lankytojams bus atvertas literatūros klasiko, prelato Maironio memorialinis butas, kuris per pastaruosius metus restauruotas visiškai tiksliai.

Vilniuje siūloma įkurti Pasaulio litvakų muziejų ir atkurti žydų institutą (35)

Puoselėjant žydų paveldą, Vilniuje siūloma įkurti Pasaulio litvakų muziejų, atkurti žydų mokslinį institutą, o Vyriausybės rūmuose įamžinti prie Lietuvos valstybės atkūrimo prisidėjusių žydų atminimą.

Emigracija: buvo išsigelbėjimas, tapo tragedija (411)

Per dešimtmetį mūsų padaugės iki 3,5 mln. Tokiais nerealiais tikslais ir bendromis frazėmis grįsta politikų kol kas tik popierinė kova su didžiausiu mūsų valstybės iššūkiu – demografiniu nuosmukiu.