Po avarijos JAV Trijų Mylių salos branduolinėje elektrinėje 1979 metais, daugelis elektrinių buvo skubiai modernizuotos. Tačiau Sovietų Sąjungoje, panašu, pirmenybė teikta beatodairiškiems pramonės plėtros planams.

Likimo ironija

1986 m. balandžio 25 d. Černobylio AE 4-ąjį energijos bloką rengtasi sustabdyti planuotam remontui ir techninei priežiūrai. Likimo ironija, remonto metu kaip tik ir buvo planuota diegti saugos gerinimo priemones, kurios greičiausiai būtų padėjusios visiškai išvengti avarijos.

Reaktoriaus stabdymo metu planuota atlikti bandymus su energijos bloko turbogeneratoriumi ir patikrinti, ar visiško išorinio elektros energijos tiekimo praradimo bei maksimalios projektinės avarijos atveju, jis atitiks atominės elektrinės projekte numatytas prielaidas.

Pasirengimas energijos bloko sustabdymui buvo komplikuotas ir įvairūs nesklandumai lėmė tai, kad numatytų bandymų metu energijos bloko reaktorius veikė labai neįprastu, o kaip vėliau paaiškėjo – ir pavojingu režimu.

Iškart po to, kai atominės elektrinės darbuotojas paspaudė avarinio stabdymo mygtuką, balandžio 26 dieną 1 valandą 23 minutės 40 sekundžių, įvyko vandens garų sukeltas sprogimas, kuris išgriovė reaktoriaus ir energijos bloko konstrukcijas, išsviedė dalį radioaktyvių reaktoriaus šerdį sudarančių medžiagų – branduolinio kuro fragmentų, apšvitinto grafito, kitų elementų – į aplinką, ir sukėlė didžiulius gaisrus atominės elektrinės teritorijoje.

Sprogimas buvo toks galingas, kad nuvožė viršutinę reaktoriaus įrenginio plokštę, svėrusią 2000 tonų, o apatinė konstrukcija nusileido 4 metrus. Radionuklidų išmetimas į aplinką tęsėsi ir po sprogimo. Išmetimai žymiai sumažėjo tik gegužės 6 dieną, kai pavyko užgesinti įsiliepsnojusį grafitą. Ši medžiaga RBMK tipo reaktoriuose naudojama kaip neutronų lėtiklis.

Grafito reaktoriuje buvo apie 1700 tonų. Iš viso didelis radionuklidų išmetimas po avarijos vyko apie 20 dienų.

Kas iš tiesų sukėlė sprogimą

Nepaisant pasirodančių daugiau ar mažiau įtikinamų „sąmokslo teorijų“, pagrindines avarijos priežastis Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) specialistai vadina aiškiomis ir gerai ištirtomis. Iki galo neišsiaiškinti tik kai kurie neesminiai aspektai.

Techniniu požiūriu avariją sukėlė į reaktoriaus šerdies gilumą judantys valdymo ir apsaugos strypai, kurie turėjo nuslopinti grandininę branduolinę reakciją. Kaip paaiškėjo, tokios konstrukcijos valdymo ir apsaugos strypai (tuo metu naudojami visuose RBMK tipo reaktoriuose), esant tam tikroms reaktoriaus šerdies būsenoms, branduolinę reakciją galėjo ne iškart slopinti, bet iš pradžių ją paspartinti, ir tik po to kelių sekundžių pradėti slopinti.

Būtent tokia situacija susidarė Černobylio AE 4-ojo energijos bloko reaktoriuje tą lemtingą naktį. Negana to, energijos išsiskyrimas apatinėje reaktoriaus šerdies dalyje dar labiau padidėjo dėl staiga pasikeitusio garo bei vandens santykio. Bendra reaktoriaus galia padidėjo iki lygio, apie 100 kartų viršijusio reaktoriaus nominalią galią.

Tuo metu naudotų valdymo ir apsaugos strypų neatitikimas saugos standartams buvo gerai žinomas. Paleidžiant Ignalinos AE pirmąjį bloką jis buvo dokumentuotas. Apie tai iš karto informuotas ir pagrindinis RBMK tipo reaktorių projektuotojas.

Populiarino versiją, neva kalti elektrinės darbuotojai

Per 2.5 metų buvo teikta pasiūlymų, kaip pagerinti strypų konstrukciją, tačiau oponentai tam prieštaravo, neva, tokios reaktoriaus būsenos, kai valdymo ir apsaugos strypai gali padidinti galią yra labai retos, ir dėl to tai nėra esminis RBMK reaktorių trūkumas.

Toks požiūris vyravo ir analizuojant avarijos Černobylio AE priežastis. Nepaisant aiškių konstrukcinių trūkumų buvo stengiamasi išpopuliarinti avarijos versiją, pagal kurią dėl avarijos yra kalti tiktai atominės elektrinės darbuotojai, nesilaikę eksploatavimo instrukcijų ir darbų programos.

VATESI specialsitai neteigia, kad dėl avarijos nebuvo atominės elektrinės darbuotojų kaltės. Tačiau šiandien yra aišku, kad pavojingi reaktoriaus veikimo režimai, galėję sukelti tokią avariją, buvo galimi net griežtai vadovaujantis reaktoriaus eksploatavimo instrukcijomis. O svarbiausia, kad apie tokį režimą eksploatuojantys darbuotojai galėjo visiškai nieko nežinoti.

Žmogiškasis veiksnys ir konstrukciniai trūkumai nebuvo vienintelės Černobylio avarijos priežastys. Didelę reikšmę turėjo išties menkas valstybinės branduolinės saugos priežiūros institucijos vaidmuo. Branduolinės saugos priežiūros institucija neturėjo nei pakankamai teisinių galių, nei išteklių, būtinų branduolinės saugos priežiūros vykdymui.

Sovietų Sąjungos valdžia nesugebėjo suprasti valstybinės branduolinės saugos priežiūros principų bei poreikio, todėl branduolinės saugos priežiūros institucijose nebuvo pakankamai aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Jie neturėjo tinkamos mokslinės-techninės paramos.

Buvo menkai prižiūrima, kaip rengiami atominės elektrinės darbuotojai, nebuvo sisteminės rangovinių organizacijų kontrolės, pasyviai nagrinėtos incidentų branduoliniuose objektuose priežastys bei įdiegiamos saugą gerinančios priemonės ir t. t.

Prie avarijos priežasčių VATESI priskiria ir žemą saugos kultūros lygį, kuris buvo toleruojamas projektuojant, statant ir eksploatuojant branduolinius objektus. Normatyvų ir instrukcijų pažeidimai dažnai būdavo įprasta praktika.

1991 m. Černobylio AE kilo didelis gaisras

Iškart po avarijos buvo sustabdyti kiti trys Černobylio AE energijos blokai, tačiau vėliau vėl buvo paleisti. 1991 m. antrajame energijos bloke mašinų salėje kilo didelis gaisras, po kurio blokas nebebuvo paleistas. 1996 m. lapkritį buvo sustabdytas pirmojo, 2000 m. gruodžio 15 d. – trečiojo Černobylio AE energijos bloko reaktorius. Šiuo metu iš pirmojo, antrojo ir trečiojo energijos blokų reaktorių yra iškrautas panaudotas branduolinis kuras, elektrinėje vykdomi radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir pasirengiamieji eksploatavimo nutraukimo darbai.

Skaičiuojama, kad iš viso reikės sutvarkyti 2,8 mln. m3 radioaktyviųjų atliekų. Dėl patalpų ir įrangos užterštumo radionuklidais numatoma didelę dalį energijos blokų patalpų užkonservuoti, o išmontavimo ir dezaktyvavimo darbus atlikti vėliau. Manoma, kad trijų blokų eksploatavimas galutinai bus užbaigtas 2064 metais.

Ignalinos AE – tokie pat reaktoriai

Po Černobylio avarijos atominėse elektrinėse su RBMK tipo reaktoriais, tarp kurių ir Ignalinos AE, buvo imtasi skubių priemonių branduolinei saugai užtikrinti ir nuolat gerinti: skubiai patobulintos energijos blokų eksploatavimo instrukcijos, keičiamas valdymo strypų veikimo režimas, į reaktoriaus šerdį buvo grąžinti papildomi neutronų sugėrikliai.

Visos šios priemonės labai pagerino RBMK reaktorių saugą. Įdiegus jas Černobylio avarijos scenarijus tapo nebeįmanomu, tačiau dėl to labai smarkiai pablogėjo šių reaktorių ekonominiai rodikliai.

Iš esmės pagerinti branduolinės saugos lygį ir ekonominius rodiklius pavyko tik gerokai vėliau, įdiegiant urano-erbio oksido branduolinį kurą, naujos kartos valdymo ir apsaugos strypus bei kitas saugos gerinimo priemones.

Branduolinės avarijos Fukušimos Daiči atominėje elektrinėje Japonijoje 2011 m. priežastys buvo visiškai kitos nei Černobylio avarijos, tačiau kur kas mažesni padariniai parodė - norint toliau eksploatuoti esamas branduolines elektrines ir statyti naujas, deramas dėmesys turi būti skiriamas branduolinei saugai visais branduolinių elektrinių gyvavimo etapais: parenkant aikšteles jėgainių statybai, jas projektuojant, statant, eksploatuojant ir vykdant jėgainių eksploatavimo nutraukimą.

Atominių elektrinių branduolinę saugą turi užtikrinti tiek jų projektuotojai, tiek paslaugų ir gaminių tiekėjai, tiek eksploatuojančios organizacijos. Visas branduolinės saugos užtikrinimo procesas turi būti prižiūrimas nepriklausomos ir stiprios valstybinės priežiūros institucijos.

Pagal tarptautinių seminarų medžiagą; A.V. Noskov ir kiti. „Atominių elektrinių sauga. Avarija Černobylio AE. , Kijevas, 2006; „Atominė energetika“, 100 t., 4 laida, 2006. Parengė VATESI.

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) yra branduolinės energetikos srities veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais valstybinio reglamentavimo ir priežiūros institucija Lietuvoje, kuri nustato saugos reikalavimus ir taisykles, prižiūri, kaip jų laikomasi, išduoda licencijas, leidimus bei laikinuosius leidimus, vertina branduolinės energetikos objektų saugą.

VATESI užtikrina Lietuvos Respublikos įsipareigojimus, nustatytus tarptautinėse sutartyse bei atstovauja šalies interesus tarptautinėse organizacijose.