1105 pabėgėliai Lietuvą turėtų pasiekti per dvejus metus. Po integracijos Ruklos centre, jie persikeltų į savivaldybes. Tačiau ne visos laukia jų išskėstomis rankomis. Pavyzdžiui, Druskininkai priimtų, jei turėtų, kur apgyvendinti. Mieste šiuo metu socialinio būsto laukia per pusketvirto šimto žmonių, o per metus gauna vos viena-trys šeimos. Panašios problemos – ir Marijampolėje, Vilkaviškyje, kituose miestuose. Panevėžys tikisi rasti privačių butų.
„Laisvų savivaldybės būstų mes neturime, tai, jeigu galėtume, kiek prisidėsime prie privačių būstų paieškos. Tai yra klausimas finansinis, jeigu jis bus išspręstas, mes tikrai neprieštarausime“, – teigė Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna.
Kai kurios savivaldybės jau ir šiandien galėtų apgyvendinti pabėgėlius. Pasvalys parinko vietą kaimo bendrabutyje, Alytuje vienas verslininkas ne tik priimtų pabėgėlių šeimą, bet ir ją įdarbintų. Būstai migrantams remontuojami ir kituose miestuose.
„Esame parinkę butų, šiuo metu trys butai yra tvarkomi ir, jei reikės, priimsime“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
„Svarbiausia yra tai, kad nuo ekonominių pabėgėlių turi būti atskirti tie, kurie bėga nuo karo. Tie, kurie bėga, tai daugiausiai – ekonominiai pabėgėliai, tarp kurių gali būti ir tų teroristų“, – pabrėžė Dalia Štraupaitė, Visagino merė.
Seimas įteisino galimybę pabėgėlius perkelti į Lietuvą. Tačiau dauguma klausimų teks vyriausybei.
„Viena dalis jų atbėga nelegaliai, pažeisdama sieną ir todėl jie patalpinami į Pabradės užsieniečių centrą, o šitie žmonės, kurie bus perkelti, bus apgyvendinami Rukloje užsieniečių apgyvendinimo centre. Kad įvyktų šitie veiksmai, reikalingos įstatymo pataisos. Buvo įstatyme labai smulkiai įrašyta, kiek dienų jie ten turi būti, kokią pašalpą gauti, kiek mokytis. Tai šito atsisakėme ir užrašėme, kad šituos dalykus nustato vyriausybė savo nutarimu“, – pasakojo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas.
Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministrės pasirašytą įsakymą, tokių asmenų integracija Ruklos centre trumpėja nuo dabar buvusių 6 mėnesių iki trijų, o pabėgėliams persikėlus į savivaldybes, integracija truktų ne ilgiau kaip metus. Taip pat sumažintos įsikūrimo išlaidos nuo 465 iki 204 eurų, atitinkamai – ir pašalpos vaikui bei šeimai.
Seimo pirmininkė teigia, kad, atsižvelgiant į pastaruosius įvykius, t. y. teroristinius išpuolius, verta persvarstyti Lietuvos poziciją dėl pabėgėlių. Latvija, Lenkija, Švedija ją jau griežtina.
„Jeigu mes atvešim juos ir bendruomenė nepriimtų jų, tai panagrinėkim giliau Prancūzijos atvejį – tai yra antros kartos [imigrantai – LRT.lt]: gimę augę mokęsis toje visuomenėje, bet dėl to, kad jie nesugebėjo integruotis, jie pasuko kitu keliu, todėl turime išmokti tas pamokas, aiškiai žinoti, kur jie gyvens, dirbti su tų savivaldybių bendruomenėmis“, – sakė Loreta Graužinienė.
Vidaus reikalų ministerija teigia kol kas tiksliai nežinanti kada pirmieji pabėgėliai atvyktų į Lietuvą. Pasak viceministro, greičiausiai tai įvyks kitų metų pradžioje ir tai bus kelios šeimos.