Siekdamas pademonstruoti situaciją, kuri buvo Brežnevo, Andropovo ir Černenkos valdymo laikais, fondas paviešino trečiąjį Rusijos politinių kalinių sąrašo leidimą. Jam pasirinkta ta pati forma, kokia tuometinės SSRS politinių kalinių sąrašas buvo paskelbtas devintajame dešimtmetyje Miunchene. Jo autorius - tremtyje gyvenęs buvęs politinis kalinys Kronidas Liubarskis.

Į šį sąrašą buvo pakliuvęs ir kunigas, vienuolis, pranciškonas, rašytojas disidentas Julius Sasnauskas. Dalindamasis savo patirtimi, jis sakė, kad dėl to sąrašo į tremtį plūdę laiškai iš užsienio leido žmonėms atlaikyti sunkumus, suvokiant, kad jie ne vieni, kad "tai, dėl ko vienaip ar kitaip aukojiesi, turi prasmę, turi atgarsį".

Kunigo įsitikinimu, sąrašai trukdė sovietų režimui susidoroti su žmonėmis kaip anonimais.

"Aš nežinau visų kelių, kur įvairių organizacijų prašymai eidavo į įvairias institucijas, aš tik atsimenu kone anekdotišką atvejį tremtyje vakarų Sibire, Tomsko srityje. (...) Iš "Amnesty International" ponas Grificas, kuris buvo greičiausiai eilinis žmogus toje organizacijoje, tiesiog parašė vietinei valdžiai, kad "jūsų kaime yra toks asmuo, kalintis už tokius ir tokius dalykus, ir prašome informuoti apie jo gyvenimo sąlygas", ir ten kilo panika", - prisiminė J. Sasnauskas.

Jo draugas, anglų kalbos mokytojas, kuris vienintelis ten mokėjo angliškai ir jam nešė versti laiškus, perpasakojo, kaip jis turėjo rašyti atsakymą, kad viskas yra gerai, kambariai yra išdažyti, yra netgi šiltas vanduo ir dušas.

Julius Sasnauskas
"Jie tikrai nuėję dažė kažką. Aš nesupratau, kas vyksta. Darbuotojai perdažė spintas manydami, kad atvyks komisija", - pasakojo J. Sasnauskas.

Dabartiniame "Inostrannyj Agent" sudarytame politinių kalinių sąraše įtraukta 114 asmenų.

"Šis skaičius beveik siekia paskutiniaisiais sovietų valdymo metais sudaryto politinių kalinių sąrašo apimtį. Jei šie skaičiai didės toliau tokiu tempu, - o tokiems nuogąstavimams tikrai yra pagrindo, - greitai išvysime sąrašus, kurie savo apimtimi gali pranokti net baisiausiais sovietų represijos metais sudarytus politinių kalinių sąrašus", - sako fondo vadovas R. van Vorenas.

Paklaustas, kaip kiekvienas pilietis galėtų padėti šiems kaliniams, J. Sasnauskas nedvejodamas atsakė: "labai paprastai, jeigu adresas yra, paimi ir rašai laišką" pačiam asmeniui arba jo šeimai.

Žmogaus teisių aktyvistams nerimą kelia ne tik politinių kalinių skaičius, bet ir Rusijos valdžios pastangos įstatymais suvaržyti laisves. R. van Vorenas paminėjo, kad kartu yra sudarytas sąrašas dvidešimties teisės aktų, kurie buvo priimti siekiant pažaboti pilietines laisves ir teises Rusijoje ir suteikti valstybei įvairių galimybių, leidžiančių įkalinti savo piliečius už politinius ar religinius įsitikinimus arba jų pilietinę veiklą.

"Visa tai ir dar neseniai išsakyta Rusijos tyrimų komiteto vadovo generolo Aleksandro Bastrykino nuomonė, kad reikėtų atsisakyti nekaltumo prezumpcijos, liudija, kad Rusijoje grįžtama prie sovietinės teisingumo sistemos", - sakė R. van Vorenas.

Žmogaus teisių aktyvisto nuomone, šių dienų situacija Rusijoje dar blogesnė nei Brežnevo, Andropovo ar Černenkos valdymo laikais.

"Koks yra esminis bruožas, skiriantis mūsų dienas nuo tų laikų, - o gi tai, kad anuomet sovietų šalyje gyvenantys žmonės vargu ar tikėjo visagale komunistine ideologija. O mūsų dienomis, deja, labai daug Rusijos piliečių tiki Putino neofašistine retorika. Jo politikai nepritariantys asmenys pelno ne tik "užsienio agento" etiketę. Jie tampa "liaudies išdavikais" ir "penktosios kolonos" atstovais. Tokia formuluotė mums primena XX a. ketvirtojo ir penktojo dešimtmečių realijas, kai vyko žiauriausios Stalino represijos", - sakė R. van Vorenas.

"The Economist" politikos apžvalgininkas Edwardas Lucasas mano, kad, siekiant padėti politiniams kaliniams Rusijoje, reikėtų imtis panašios taktikos, ką įgyvendino 8-9 dešimtmečiais organizacija "Amnesty International", tai yra masiškai rašyti laiškus politiniams kaliniams.
Edward Lucas

"Tokio pobūdžio šviečiamoji kampanija padėtų Vakaruose gyvenantiems, tai yra jų sąmoningumo, informuotumo ugdymui", - teigė E. Lucasas.

Analitiko nuomone, taip pat svarbu įšaldyti sąskaitas, kuriose kaupiami milijonai, "Putino režimo nešvarūs pinigai", Vakaruose, o žmonės, kurie už tai atsakingi, būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Pasak "The Economist" apžvalgininko, "atėjo laikas visiems pasakyti, kad Rusijoje nėra demokratijos, (...) o režimas įgyja vis brutalesnę jėgą".

"Aš sunkiai įsivaizduoju, kad būtų sugrąžintos visos tos represijos, kurios buvo įgyvendinamos Stalino valdymo metais, tačiau režimas gali imtis tokių priemonių, kurios galų gale privers nepaklūstančius išvykti iš šalies", - sakė E. Lucasas.