Teisėtu Ukrainos prezidentu Rusija laiko ne laikinąjį prezidentą Aleksandrą Turčynovą, o pasprukusį Viktorą Janukovyčių.
„Rusija nenori kalbėtis. Kaip žinome iš pavyzdžių pasaulyje, kai kurios Vyriausybės nėra pripažįstamos. Paminėsiu Kosovo pavyzdį, kurį daugiau kaip pusė pasaulio šalių pripažįsta, bet tikrai labai daug ir nepripažįsta, bet vis tiek kalbamasi įvairiuose formatuose ir forumuose. O čia yra krizė, čia yra vos ne tarpkarinė padėtis ir kontaktų nėra“, - sakė L. Linkevičius.
Kaip žinoma, pagal 1994 m. Budapešto memorandumą mainais į tai, kad Ukraina perduoda branduolinį ginklą Rusijai, pastaroji įsipareigojo gerbti Ukrainos teritorinį vientisumą ir būti jo garantu. Memorandumą kartu pasirašė ir JAV bei Didžioji Britanija, tačiau šioms šalims nepavyksta į konsultacijas prisikviesti Rusijos atstovų.
Būtų gerai, kad Krymas neliktų okupuotas
Užsienio reikalų ministras ketvirtadienį dalyvavo Lietuvos pramonininkų konfederacijos konferencijoje apie Lietuvos pramonės politiką ir konkurencingumo strategiją.
Politikas kalbėjo, kad šiuo metu politinė ir verslo padėtis regione nėra pati palankiausia. Pasak jo, išimtimi gali būti laikoma tik Baltarusija, su kuria santykiai nėra pavyzdiniai, tačiau tai esą neatsispindi statistikoje.
„Deja, turiu pasakyti, kad padėtis nėra labai palanki. Pavyzdžiui, pasakysiu, kad kalbant apie mūsų santykius su Baltarusija, jie nėra pavyzdiniai, yra visokių problemų, puikiai žinome tas priežastis, kodėl taip yra, bet aš nenoriu jų kartoti. Bet tai neatsispindi statistikoje: prekyba auga, ryšiai išlikę ir Klaipėdos uostas yra pats geriausias uostas baltarusiams. Aš nesakau, kad tai panacėja, bet įmanoma daryti viską konstruktyviai“, - teigė ministras.
L. Linkevičius pripažino, kad bendravimas su Rusija šiuo metu yra sudėtingas. Ministras priminė 2008 m. Rusijos ir Gruzijos konfliktą, kai buvo samprotaujama, kas pirmasis pradėjo konfliktą, tačiau jis baigėsi tuo, jog nuo Gruzijos atplėštos teritorijos liko okupuotos.
„Dabar būtų gerai, kad nebūtų tas pats: vėl kažkas įvyko, kažkas truputį pabarė, nelabai linksmu veidu pasėdėjo ir finale turime okupuotą Ukrainos teritorijos dalį – Krymą“, - sakė ministras.
Jis pabrėžė, kad nors Vilniuje surengtos konferencijos tema – konkurencingumas, tačiau kalbėti apie konkurencingumą Ukrainoje yra neįmanoma, nes šioje šalyje dabar yra krachas.
„Toje pačioje Ukrainoje skamba konkurencingumas. Jo nėra. Ukraina apskritai dabar yra ant bedugnės krašto, tikrai nebus per daug pasakyti, kad situacija yra visiška krachas. Jai reikalinga skubi materialinė parama“, - sakė ministras.
Europos Sąjunga Ukrainai skirs apie 11 mlrd. eurų vertės pagalbos paketą per ateinančius porą metų. Paketas susideda iš skubių priemonių artimiausiam ir vidutinės trukmės periodams, kuriomis Ukrainai siūloma pagalba dėl prekybos, ekonominė, techninė ir finansinė pagalba.
Tos priemonės būtų tokios:
1,6 mlrd. eurų paskolų pagal makrofinansinės pagalbos planą;
1,4 mlrd. eurų dotacijų, kurių 600 mln. eurų gali būti skirta per ateinančius dvejus metus;
3 mlrd. eurų iš Europos investicijų banko nuo 2014-2016 metų ir siūlomas patikos fondas, kuriame būtų galima kaupti ES biudžeto ir dvišale valstybių narių lėšas;
darbas su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku, kur ES yra didžiausia akcininkė, siekiant skirti dar 5 mlrd. eurų.
Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso taip pat teigė, kad Europos Komisija mobilizuos 250 mln. eurų, kad išpirktų 3,5 mlrd. eurų skolų iš pelną duodančių investicijų projektų.
Komisija taip pat sukurtų specialų donorų koordinavimo mechanizmą.
Šis pranešimas buvo paskelbtas kitą dieną po to, kai Jungtinės Valstijos pasiūlė Ukrainai 1 mlrd. dolerių paskolos garantijas, taip pat nurodė pasiųsiančios į Kijevą techninius ekspertus, kurie patars centriniam bankui ir Finansų ministerijai, kaip spręsti ekonomikos sunkumus.
Diplomatai Ukrainoje negauna atlyginimų
Klausiamas apie tai, kad Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas ir Latvijos ambasadorė Argita Daudzė nebuvo įleisti į Ukrainos ginkluotųjų karinių jūrų pajėgų štabą Sevastopolyje, kurį yra apsupę Rusijos kariai ir vadinamieji „savigynos būriai“, L. Linkevičius teigė nesantis nustebęs.
Jo teigimu, kariniams stebėtojams, kurių veiklą reglamentuoja Vienos konvencija, taip pat buvo pasakyta, kad dėl tam tikrų priežasčių jie nebus įleisti į karines bazes.
„Mūsų ambasadorius Kryme liks iki pirmadienio, jis susitinka su įvairiais žmonėmis, su kuriais gali susitikti“, - sakė L. Linkevičius.
Ministras teigė, kad dabar pagrindinė užduotis – pralaužti propagandinį šarvą.
„Pažiūrėjus vien propagandines laidas iš vienos šalies televizijos, galima labai isigąsti. Nes pateikiama, kad naujoji Vyriausybė yra į valdžią atnešta vos ne ant fašistų durtuvų, tarsi į valdžią per valstybės perversmą juos atnešė provokatoriai ir ji pasirengusi bet kokiam terorui. Kai žmonės nepakankamai įsigilinę į informaciją, jie sunerimę“, - teigė politikas.
Pasiteiravus, ar jo žiniomis, Ukrainoje žmonės gauna pensijas, atlyginimus, ministras teigė žinantis, kad diplomatai negauna darbo užmokesčio, todėl svarstė, kad senatvės pensininkai taip pat gali negauti pensijų.
„Mes klausinėjome diplomatų ir kitų žmonių, tai jie tikrai negauna atlyginimų kurį laiką. Tai nemanau, kad pensininkai gauna pensijas. Bet kai šalis tokioje situacijoje, be abejo, vartojimas irgi sumažėjęs. Pavyzdžiui, mūsų pramonininkai tai jaučia. Tie, kas turi verslo ryšių su Ukraina ir prekiauja su Ukraina, turi problemų su produkcijos realizavimu. Problemų yra ne tik Ukrainoje, bet ir pačioje Rusijoje – jeigu visi mano, kad ekonominė situacija Rusijoje po šitų veiksmų sustiprėjo, tai labai klaidingai mano“, - sakė ministras.
DELFI primena, kad nuo vasario pabaigos Rusijos karinės pajėgos kontroliuoja Krymo pusiasalį. Tarptautinė bendruomenė tai laiko Ukrainos teritorinio vientisumo pažeidimu, tuo tarpu Rusija skelbiasi ginanti rusakalbių teises ir neketina atsitraukti.
Rusija intervencijos į Krymą ėmėsi po to, kai po kelių mėnesių besitęsiančių protestų prieš prezidentą ir žiauraus jėgos panaudojimo prieš protestuotojus, V. Janukovyčius paspruko į Rusiją, o Ukrainos Aukščiausioji Rada atstatydino jį iš pareigų.
Rusija teigia, kad V. Janukovyčius yra teisėtas Ukrainos prezidentas, kuris oficialiai paprašė Rusijos pagalbos prieš neteisėtai valdžią užėmusius ekstremistus.