Opozicija apskųs Vytauto Landsbergio pensiją

 (49)
Opozicinė socialdemokratinių jėgų koalicija ketina apskųsti Konstituciniam Teismui (KT) įstatymo pataisas, suteikiančias galimybę Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui gauti prezidento pensiją.
Kaip BNS ketvirtadienį pranešė opozicinės LDDP frakcijos narys Juozas Bernatonis, pradėti rinkti parašai, kuriais KT prašomas nustatyti birželį dešiniosios daugumos priimto Valstybinių pensijų įstatymo pataisų atitikimą Konstitucijai.

Minėtosios pataisos atveria kelią V. Landsbergiui gauti prezidento pensiją.

Anot LDDP parlamentaro Algimantas Salamakinas, iki ketvirtadienio popietės kreipimąsi pasirašė 18 Seimo narių. Apskųsti įsigaliojusį įstatymą KT gali vieno penktadalio Seimo narių grupė (29 parlamentarai).

Pasak J. Bernatonio, kreipimasis inicijuotas, remiantis "liaudies idėja", nes "buvo daug skambučių", kuriuose žmonės reiškė savo nepasitenkinimą dėl įstatymo.

Kreipimesi ginčijama Valstybinių pensijų įstatymo nuostata, kad Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo pirmininkui (AT-AS), išėjusiam iš valstybės tarnybos, skiriama ir mokama prezidento valstybinė pensija pagal prezidento įstatymą.

Kreipimosi autorių teigimu, pagal Konstitucijos 90 straipsnį prezidento ir jo rezidencijos finansavimą nustato atskiras įstatymas ir Seimas šiai nuostatai įgyvendinti priėmė Prezidento įstatymą, kuriame nustatytas tik prezidento veiklos finansavimas ir socialinės garantijos.

Pasak kreipimosi autorių, abejotina, ar šis įstatymas gali būti taikomas asmenims, neišrinktiems prezidentu.

Be to, kreipimosi autorių nuomone, buvo pažeista ir Konstitucijos numatyta įstatymo pasirašymo, paskelbimo ir įsigaliojimo tvarka.

Kaip žinoma, prezidentas Valdas Adamkus minėtojo įstatymo nepasirašė, tačiau ir nevetavo, o, remdamasis Konstitucija, paliko pasirašyti Seimo pirmininkui. Kadangi V. Landsbergis tuo metu buvo išvykęs vizito į užsienį, įstatymą pasirašė Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Arvydas Vidžiūnas.

Anot kreipimosi, Seimo pirmininkas yra savarankiškas pareigūnas, kuriam suteikiami konstituciniai įgaliojimai, o jo pavaduotojas pagal Konstituciją gali vykdyti tik vieną funkciją - vadovauti Seimo posėdžiams. Seimo pirmininko įgaliojimus jo pavaduotojas įgija tik tada, kai Seimo pavedimu jis laikinai eina Seimo pirmininko pareigas.

Šiuo konkrečiu atveju A. Vidžiūnas iš Seimo nebuvo gavęs tokių įgaliojimų.

1990-1992 metais AT-AS vadovavo V. Landsbergis. Dabar jis yra konservatorių partijos pirmininkas.

Prezidento valstybinė pensija yra pusė jo atlyginimo arba 6 vidutiniai darbo užmokesčiai. VDU dabar siekia beveik 1100 litų, vadinasi, buvęs AT-AS pirmininkas, neatskaičius mokesčių, galės gauti maždaug 6,5 tūkst. litų.

Dešimtmečio pradžioje pagal Laikinąjį pagrindinį įstatymą AT-AS pirmininkas vykdė ne tik parlamentinio darbo organizavimo funkcijas, bet ir pasirašydavo įstatymus ir iš esmės įgyvendino valstybės vadovo įgaliojimus.

Be to, parlamento vadovas vedė derybas ir pasirašė tarptautines sutartis, teikė pranešimus dėl šalies padėties ir dėl svarbių vidaus ir užsienio politikos klausimų, teikė kandidatus į ministro pirmininko ir kitas svarbiausius valstybės postus, atliko daug kitų valstybės vadovui būdingų funkcijų.

Anot pataisų iniciatoriaus konservatoriaus Jurgio Razmos, AT-AS pirmininko konstitucinis statusas buvo visiškai artimas ir beveik tapatus prezidento statusui pagal 1922 metų Konstituciją.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Orai: iki šilumos – tik kelios dienos (4)

Antroje savaitės pusėje neramus vėjas kasdien dangumi gins debesis, iš kurių gausiau palis penktadienį.

S. Skvernelis su G. Palucku žada susitikti jau greitu metu (17)

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad su išrinktuoju socialdemokratų vadovu gali susitikti dar šią savaitę.

Emigrantai neslepia nuoskaudų: Lietuva dar ateis mūsų paprašyti (286)

„Gal tik kartą esu pagalvojęs, kad būtų gerai, be Lietuvos, turėti ir Norvegijos pilietybę“, – sako trisdešimt metų Norvegijoje gyvenantis filologas ir vertėjas Algimantas Kušlys, apsieinantis su leidimu gyventi ir dirbti šioje šalyje. Jis teigia nejaučiąs jokių nepatogumų ar diskriminacijos, neturėdamas Norvegijos pilietybės. Tačiau ir A. Kušlys, ir kiti LRT.lt kalbinti išeiviai, kurie irgi kol kas išsiverčia tik su Lietuvos pilietybe, mano, kad emigravusiems lietuviams turi būti užtikrinta galimybė turėti dvigubą pilietybę.

Emigravusių lietuvių apklausa dėl „Brexit”: rezultatai nustebino visus (810)

Rezultatai nustebino ne tik pačius apklausos rengėjus, bet ir Lietuvos Seimo narius.

R. Karbauskis: referendumas dėl dvigubos pilietybės turėtų vykti kelias dienas (126)

Norint išplėsti dvigubos pilietybės institutą, referendumas neišvengiamas, tačiau jis turėtų vykti savaitę ar kelias dienas ir jokiu būdu neturėtų būti organizuojamas kartu su rinkimais, teigia valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis.