Pasak ministrės, kompensacijas numatoma išmokėti per ketverius metus. Projektu siūloma 2016 m. antrojo ketvirčio paskutinį mėnesį senatvės pensijų gavėjams išmokėti 10 procentų praradimų, atsiradusių dėl pensijų mažinimo.
2017, 2018 ir 2019 metais senatvės pensijų gavėjams būtų išmokama po 30 procentų praradimų lygiomis dalimis atitinkamai kiekvieno ketvirčio paskutinį mėnesį. Jeigu asmeniui apskaičiuota nepriemoka būtų ne didesnė kaip 100 eurų, ją siūloma išmokėti visą 2016 m. antrojo ketvirčio paskutinį mėnesį.
"Vidutinė kompensuojama suma sudaro 1427 eurus, taigi vidutiniškai vienam asmeniui 2016 m. birželį būtų išmokėta apie 143 eurus, o per 2017-2019 m. kas ketvirtį jis gautų apie 107 eurus", - sakė A. Pabedinskienė. Pasak jos, kompensuojamąsias sumas siūloma apskaičiuoti ir išmokėti nereikalaujant gavėjų prašymų, prašymus ir asmens tapatybę liudijančius dokumentus turės pateikti tik asmenys, kuriems pensijos mokėjimas yra nutrauktas.
Taip pat siūloma nustatyti analogišką kompensavimo mechanizmą valstybinių pensijų gavėjams, kuriems valstybinės pensijos nuo 2010 iki 2012 metų rugpjūčio 31 d. buvo mokamos sumažintų dydžių dėl to, kad jie dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų.
Ministrės tvirtinimu, senatvės pensijų praradimams dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo kompensuoti reikės apie 120,6 mln. eurų, o valstybinių pensijų gavėjams poreikis būtų apie 10,3 mln. eurų.
Po pristatymo už teisės akto projektą balsavo 76 Seimo nariai, prieš - 1, susilaikiusiųjų nebuvo. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete, papildomu - Biudžeto ir finansų komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje numatoma grįžti birželio 9 d.