Trijų teisėjų kolegija paskelbė, kad atmeta Generalinės prokuratūros prokuroro Sauliaus Versecko apeliacinį skundą ir palieka galioti Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria „darbiečiams“ neuždrausta susijungti su „tvarkiečiais“.
„Visi suprantate, kad įstatymo leidėjas, numatydamas atsakomybę juridiniam asmeniui, greičiausiai negalvojo, kad teks spręsti klausimus su politinių partijų atsakomybe ar procesinių priemonių taikymu, todėl galima sutikti su kai kuriais prokuratūros teiginiais ir galima konstatuoti tam tikras įstatymo spragas, kurias, deja, skirtingai nei teigia prokuroras, taikyti negalima“, – sakė teisėjų kolegijos pirmininkas Valdimaras Bavėjanas.
Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra teisinio pagrindo apriboti DP veiklą, uždraudžiant jai pakeisti teisinį statusą.
Kaip pabrėžė teismas, ir iš Politinių partijų įstatymo, ir iš DP statuto matyti, kad kaltinamojo juridinio asmens tiesioginė veikla yra išimtinai susijusi su dalyvavimu valstybės politiniame gyvenime, įgyvendinant valstybės valdžią. „Partijos reorganizavimas negali būti pripažįstamas viena iš politinės partijos įprastų veiklų“, – pažymėjo teisėjų kolegija.
Pasak teismo, prokuroras, prašydamas uždrausti politinei partijai pakeisti savo struktūrą, Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas aiškino plečiamai. „Akivaizdu, kad prokuroro prašomų apribojimų, kurie nėra susiję su ta partijos veikla, kurią vykdant buvo galimai padaryti nusikaltimai, taikymas nebūtų proporcingas, teisėtas ir teisingas“, – paskelbė teisėjų kolegijai pirmininkavęs teisėjas.
Kita vertus, kolegija sutiko su prokuroro argumentu, kad pirmosios instancijos teismo išvada, pagal kurią naujai įsteigta politinė partija dar trejus metus būtų atsakinga už pasibaigusio juridinio asmens prievoles yra abejotina. tačiau vien pastaroji aplinkybė nėra pakankamas pagrindas apriboti DP veiklą.
Prokuroras: po susijungimo DP nebus galima teisti
„Apeliacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad reorganizavus juridinį asmenį iškiltų reorganizuoto asmens galimybė patraukti baudžiamojon atsakomybėn, teismas tai įvardijo kaip įstatymo spragą, kuri negali būti ištaisyta per šį procesą. Tai yra faktiškai nukreipta į įstatymo leidėją, kad jis tą procesą sureguliuotų“, – sakė prokuroras S. Verseckas.
Pasak jo, jeigu DP artimiausiu metu susijungs su R. Pakso partija, V. Uspaskicho vadovaujamas politinis judėjimas išvengs atsakomybės.
„Apeliacinis teismas atkreipė dėmesį į tą problemą, kuri egzistuoja – jeigu iki nuosprendžio priėmimo juridinis asmuo – DP – reorganizuosis, iškils problema dėl jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir greičiausiai ji bus sunkiai galima“, – pripažino prokuroras.
S. Versecko teigimu, fizinių asmenų baudžiamoji atsakomybė nesietina su juridinio asmens atsakomybe, todėl nebus kliūčių priimti nuosprendį teisiamiems „darbiečiams“.
Prokuroras siekė, kad baudžiamojon atsakomybėn patrauktai DP būtų taikoma procesinė prievartos priemonė – draudimas apriboti partijos, kaip juridinio asmens, veiklą, ją likviduoti ar reorganizuoti kai juridinį asmenį.
Jeigu iki teismo nuosprendžio paskelbimo DP susijungs su R. Pakso vadovaujama partija, taip pat gali iškilti papildomų klausimų, kas turės atlyginti valstybei padarytą žalą DP vadinamojoje juodosios buhalterijos byloje.
V.Gapšys: tai nėra įstatymo spraga
Teismo nutartis pradžiugino „darbietį“ Vytautą Gapšį, kuris pažymėjo, kad politinės partijos veiklos apribojimai gali būti tik specifiniai.
„Ta argumentacija, kad teismas pasirėmė tiesiogiai Konstitucija, yra labai sveikintini ir džiaugiuosi, kad argumentai remiasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, ir Politinių partijų įstatymu, ir Konstitucija, tai parodo, jog visas pluoštas argumentų, kuriuos mes pateikėme apeliaciniame teisme buvo palaikyti“, – sakė jis.
V. Gapšys nesutiko, kad DP pasinaudojo įstatymo spraga ir kaip politinė partija bandys išvengti baudžiamosios atsakomybės.
„Tai nėra įstatymo spraga, tai yra, manau, labai aiškus principas, kad šiuo atveju baudžiamoji atsakomybė galima tam juridiniam asmeniui, kuris padarė nusikalstamą veiką, bet juridinis asmuo yra pakankamai specifinis dalykas, tai nėra fizinis asmuo, kuris išlieka vienodas“, – politikas pažymėjo, kad kai kuriose užsienio valstybėse politinės partijos net negali būti traukiamos atsakomybėn.
V. Gapšys nepanoro atskleisti, kada partijos susijungs. „Manau, jeigu derybos seksis gerai, tai bus pakankamai greitai“, – patikino jis.
Neapskaitė daugiau nei 24 mln. Lt pajamų ir 23 mln. Lt išlaidų
Vilniaus apygardos teismas prokurorų prašymą buvo atmetęs, nes mano, kad nėra jokių kliūčių reorganizuoto juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei. Pasak teismo, pagal įstatymus, naujas juridinis asmuo trejus metus bus atsakingas už DP veiksmus – jeigu DP susijungs su „Tvarka ir teisingumu“ bei būtų įkurtas naujas juridinis asmuo, jam būtų galima taikyti baudžiamąją atsakomybę dar trejus metus ir po jo įkūrimo.
Bylos duomenimis, DP kaltinama 2004-2006 metais galėjusi neapskaityti daugiau nei 24 mln. litų pajamų ir 23 mln. litų išlaidų.
Kaltinimų sulaukė ne tik DP kaip juridinis asmuo, bet ir „darbiečių“ pirmininkas Viktoras Uspaskichas, Seimo pirmasis vicepirmininkas Vytautas Gapšys, Seimo narė Vitalija Vonžutaitė bei buvusi finansinė Marina Liutkevičienė.
DP byloje balandžio 8-ąją prokuroras pradės sakyti baigiamąją kalbą.