„Jie gali šią situaciją vertinti kaip spęstus Ukrainai. Jeigu bus legalizuojama autonomija, tada kyla klausimas, ar per šį regioną, pasiremdama tokia autonomija, Rusija nekontroliuos visos Ukrainos, ar neužkirs kelio jos integracijai į transatlantines struktūras. Manau, kad tie, kurie protestuoja, teigia ginantys teritorinį vientisumą ir supranta, kad žaidimas yra rizikingas“, - sako politologas.
Protestuotojų minioje buvo pastebėta neparlamentinės partijos „Svoboda“ vėliava, tačiau kitų žmonių politinė priklausomybė nėra aiški.
Pasak pašnekovo, baisiausia, kad neramumais nepasinaudotų Maskva, kurios tikslas iš esmės yra diskredituoti Ukrainos valdančiuosius ir pademonstruoti, kad ji nekontroliuoja situacijos.
L. Kasčiūnas pasakoja, kad Ukrainos Aukščiausioje Radoje priimamos Konstitucijos pataisos yra Minsko susitarimo dalis, įpareigojanti Ukrainą iki 2015 m. pabaigos įtvirtinti valdymo decentralizavimą.
Ukrainoje spalio 25 d. turi būti surengti vietos rinkimai, pakeitimai turi būti priimti iki šios datos.
Remiantis Konstitucijos pataisomis, išrinktai vietos valdžiai turi būti perleidžiama daugiau galių: ji rinktų mokesčius ir skirstytų biudžetą. Pagal pakeitimus, centrinei valdžiai regionuose atstovautų Kijevo skiriami prefektai.
Prezidentas P. Porošenka nuolat pabrėžia, kad šitokių pakeitimų priėmimas nereiškia šalies federalizacijos ar specialaus statuso Donbasui, mat pakeitimai galiotų visai valstybei.
Decentralizacijos elementas yra gana slidus, bet iš esmės Ukraina liks unitarinė valstybė, nors Maskva labai siekė jos federalizacijos. Iš esmės decentralizacija reikš kiek kitokį valstybės biudžeto skirstymą.
Donbasui dar turi būti priimtas atskiras teisės aktas, kuris populiariai vadinamas specialiuoju vietos valdžios įstatymu. Pagal jį, konkretiems regionams suteikiama daugiau galių teisėsaugos institucijų srityje.
Vakarai, ypač JAV, ragino Ukrainą kuo greičiau imtis šios reformos. L. Kasčiūno nuomone, P. Porošenka procesą tęsia tik tam, kad Ukraina atrodytų bendradarbiaujanti ir neblokuojanti Minsko susitarimo. Kitaip tariant, pakeitimai labiau skirti Vakarams. Maskvos interesas – kuo didesnis separatistų kontroliuojamų regionų autonomiškumas išlaikant jų finansavimą iš Kijevo.
Politologas pabrėžia, kad šiuo metu Radoje diskutuojama dėl Konstitucijos pataisų, kurioms priimti, kai bus galutinis balsavimas, reikės surinkti ne mažiau nei 300 parlamentarų balsų. Atskiras teisės aktas dėl Donbaso turės būti priimamas vėliau.
Šiuo metu Ukraina nekontroliuoja Donecko ir Luhansko regionų, juose šeimininkauja Rusijos remiami separatistai. Kijevas taip pat nekontroliuoja didžiulės sienos su Rusija, per kurią separatistai nekliudomai gauna Maskvos paramą. Remiantis Minsko susitarimu, sienos kontrolė turėjo būti perduota Ukrainai, bet to padaryta nebuvo.