„Palikite ramybėje mūsų mokyklas“, „Prezidente, apginkite mus“, „Ne – priverstinei asimiliacijai“, „Gimtinė – be gimtosios kalbos?“ - tokiais ir panašiais plakatais lietuvių, rusų ir lenkų kalbomis Simono Daukanto aikštėje mojavo protestuotojai, kuriems, be naujojo Švietimo įstatymo, pasipiktinimą kelia ir ketinimai nuo 2012 m. suvienodinti valstybinės, tai yra lietuvių, kalbos egzaminą tiek tautinių mažumų, tiek lietuviškų mokyklų mokiniams.
Mitinge dalyvavo daugiausia lenkų tautinės mažumos atstovai, nors buvo ir Lietuvos rusų atstovų. Nemažą dalį mitingo dalyvių sudarė mokiniai, kurie kalbėtojams besipiktinant Lietuvos švietimo politika, entuziastingai pritarė šūksniais.
Susirinkimą prižiūrėjo policijos pareigūnai, tačiau jokių neramumų nekilo.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Leonardas Talmontas aiškino, kad Lietuvos lenkai yra nepatenkinti naujuoju Švietimo įstatymu – esą dabar kalbama apie 2-3 dalykų mokymą lietuvių kalbą, o neilgai trukus gali būti prikelta idėja tautinių mažumų mokyklose lietuvių kalba dėstyti iki 60 proc. visų dalykų.
Tokią pataisą Švietimo įstatymui buvo pateikęs konservatorius Gintaras Songaila, tačiau Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ją atmetė, nors prie jos dar gali būti sugrįžta įstatymo priėmimo stadijoje.
Prezidentė remia atitikmenį tarp Lenkijos ir Lietuvos švieitmo sistemų
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį viešėdama Trakuose teigė Lietuvos lenkams turi būti garantuojamos tokios pat teisės į mokslą, kokios garantuojamos tautinėms mažumoms kaimyninėje Lenkijoje.
„Jeigu Lenkijoje Lietuvos mažumos gali laikyti (egzaminus) ar turėti vienokią situaciją, mes turėtume tai garantuoti ir lenkų mažumai Lietuvoje. Jokių diskriminacinių pasiūlymų mėginsiu nepraleisti, bet atitikmuo tarp Lietuvos mažumos Lenkijoje ir lenkų Lietuvoje turėtų būti", - žurnalistams sakė D. Grybauskaitė.
Ji teigė, jog „tokių diskusijų paaštrėjimai" vyksta Seime siūlant įvairias įstatymų pataisas švietimo srityje, tačiau pažymėjo, kad „tos pataisos dar tik diskusijų lygmenyje, jos nėra priimtos".
Ruošiasi priimti naują įstatymą
DELFI primena, kad Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas yra pritaręs naujai Švietimo įstatymo redakcijai, kurioje numatoma, kad ikimokyklinukai per savaitę lietuviškai turėtų mokytis ne mažiau nei 4 valandas, pradinukų lietuviškai išklausomų dalykų skaičius nebūtų reglamentuojamas, 5-8 klasių moksleiviai turėtų lietuviškai mokytis ne mažiau nei 2 dalykus, o 9-12 klasių mokiniai – ne mažiau nei 3 dalykus.
Įstatyme taip pat įrašyta, kad „lietuvių kalbos dalykas yra sudėtinė ugdymo programos dalis ir jos mokymui skiriama ne mažiau laiko kaip gimtosios kalbos mokymui“. Ateityje gali būti ir kitų naujovių, iš kurių svarbiausia – valstybinės kalbos egzamino suvienodinimas lietuviškų ir tautinių mažumų mokyklų absolventams.
Šiuo metu tautinių mažumų mokyklose konkrečios tautinės mažumos kalba gali būti dėstomi visi dalykai, išskyrus lietuvių kalbą ir literatūrą. Kiti dalykai, pavyzdžiui, istorija, matematika ar geografija, taip pat gali būti dėstomi lietuvių kalba, tačiau tik esant tėvų pageidavimui.
Lietuvos politikai aiškina, kad Lietuvoje norima pasirinkti Lenkijoje jau veikiantį modelį. Kaimyninėje šalyje veikia trijų tipų mokyklos, kuriose tautinių mažumų atstovai mokosi savo kalbos: pirmojo tipo mokyklose dėstomoji kalba yra tos tautinės mažumos kalba, tačiau lenkų kalba, Lenkijos istorija ir geografija mokoma lenkiškai, antrojo tipo – mokyklos yra dvikalbės, trečiojo – su papildomu gimtosios kalbos dėstymu.