Negali tvarkyti nykstančio paveldo, kol nesusitarta su žydų bendruomene

Lietuvos žydų bendruomenė griūvančiomis žydų sinagogomis siūlo pasirūpinti savivaldybėms. Kalvarijoje prieš dešimtmetį pradėtų tvarkyti, o dabar toliau griūvančių sinagogų kompleksu savivaldybė sako pradėsianti rūpintis tik pavykus sutarti su žydų bendruomene – kam tarnaus kompleksas.

Alytaus sinagoga jau įtraukta į privatizuojamų objektų sąrašą, taip pat parduodami ir Daugų žydų maldos namai.

Griūvantis Kalvarijos XVIII–XIX amžiaus sinagogų kompleksas – dvi sinagogos ir rabino name veikusi Talmudo mokykla – galvos skausmas paveldosaugininkams ir vietos valdžiai.

Prieš dešimtmetį mažiausiai nuniokota sinagoga buvo pradėta restauruoti. Čia turėjo įsikurti Kalvarijos meno mokykla. Restauravimo darbai nutrūko vietos valdžiai neradus sutarimo su žydų bendruomene, nes kompleksas – jos nuosavybė.

„Labai didelio noro rūpintis savo turtu nepastebėjome. Už nepriežiūrą du kartus buvo skirtos administracinės baudos, nelabai net norima skirti lėšų užsandarinimui“, – komentavo Kultūros paveldo departamento atstovas Algis Milius.

Žydų Kalvarijoje nelikę, todėl Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė siūlo sinagogų kompleksą pagal panaudos sutartį perleisti savivaldybei.

„Tos sinagogos galėtų būti naudojamos kaip Alytaus kraštotyros muziejaus dalis. Taip savivaldybė įgauna teisę kreiptis į struktūrinius fondus [gauti lėšų] sinagogų remonto darbams“, – tikina Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Pasak Kalvarijos mero, lėšų pastatams restauruoti savivaldybė galėtų gauti iš ES fondų, tačiau tik sutvarkius nuosavybės klausimą.

„Restauruoti pastatus [...] yra įmanoma. Ir tai būtų naudinga. Bet [...] prisidėsi ir nežinosi, ką daryti su pastatu, o tai per daug skausminga“, – sako Kalvarijos meras Valdas Aleknavičius.

Su žydų bendruomene nesusitaria ir kitos savivaldybės. Alytuje sinagogą norėta panaudoti visuomenės reikmėms, bet sutarus su žydų bendruomene ji bus parduota.

„2009 m. buvo parengtas projektas įrengti interaktyvų muziejų jaunimui ir vaikams, kad būtų galimybė rodyti gyvai istorijas, tačiau negavę sutikimo iš žydų bendruomenės mes net neteikėme paraiškos“, – pasakoja laikinasis Alytaus miesto administracijos direktorius Janis Laurinaitis.

Kaip sinagogas prikelti naujam gyvenimui, bus sprendžiama kitą savaitę Kėdainiuose savivaldybių, Kultūros paveldo departamento ir žydų bendruomenės susitikime.