Naujoji Vyriausybė tolsta nuo įsipareigojimo didinti išlaidas krašto apsaugai

Naujoji Vyriausybė gali metams nutolti nuo įsipareigojimo skirti krašto apsaugai du procentus bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai rodo liberalų ir socialliberalų formuojamos Vyriausybės programos dalis, skirta nacionaliniam saugumui ir krašto apsaugai. Vyriausybė tik 2002 metais sieks, kad lėšos krašto apsaugai padidėtų iki 2 procentų BVP.

Tai nutolimas nuo ligšiolinių įsipareigojimų. Pagal 1999 metų pradžioje įsigaliojusį Krašto apsaugos sistemos finansavimo strategijos įstatymą, 1,95 - 2 proc. BVP rodiklis turėjo būti pasiektas 2001 metais.

Besibaigiančios kadencijos Andriaus Kubiliaus vadovaujama konservatorių Vyriausybė pateikė Seimui kitų metų biudžeto projektą, kuriame krašto apsaugos sistemai numatyta skirti 1,95 proc. BVP.

Kaip BNS sakė Lietuvos liberalų sąjungos (LLS) valdybos narys, Seimo vicepirmininkas Gintaras Steponavičius, Naujosios politikos koalicijos partneriai pirmiausia Seime svarstys galimybes kitąmet skirti krašto apsaugai ligšiolinius įsipareigojimus atitinkančias lėšas.

Pasak G. Steponavičiaus, jeigu kitų metų biudžete tiek lėšų neatsiras, gali būti svarstoma dėl dabar egzistuojančių įsipareigojimų persvarstymo.

Pernai tuometinės Rolando Pakso vadovaujamos konservatorių Vyriausybės finansų ministras Jonas Lionginas pateikė krašto apsaugos finansavimo strategijos įstatymo pataisas, siūlydamas įsipareigojimus atidėti metams. Tačiau šią pataisą atmetė konservatorių dominuojamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.

Išlaidų krašto apsaugai didinimą ne kartą gerai įvertino Vakarų valstybių ir NATO sąjungininkų vadovai.