Naujoji Vyriausybė bus lankstesnė su Rusija

 (7)
Naujoji Vyriausybė turėtų vykdyti lankstesnę politiką Rusijos atžvilgiu, siekdama sudaryti Lietuvos verslui ir finansinėms struktūroms geresnes sąlygas ieškoti partnerių Rusijos ir kitų NVS šalių rinkose.
Toks uždavinys keliamas Vyriausybės programos artimiausiems ketveriems metams rengiamo projekto toje dalyje, kuri numato santykius su kaimyninėmis valstybėmis.

Dokumente nurodoma, kad Lietuva stengsis užmegzti glaudesnius ekonominius santykius su Kaliningrado sritimi. Lietuva taip pat norėtų aktyviau dalyvauti įgyvendinant tas Europos Sąjungos ir JAV iniciatyvas, kurios įtrauktų Kaliningrado sritį į Europos procesus.

Lietuva ir toliau bendradarbiaus su Lenkija, kuri apibūdinama kaip strateginė partnerė kelyje į Europos Sąjungą ir NATO.

Naujosios Vyriausybės programos projekte teigiama, kad Baltijos valstybės ir visas Baltijos jūros regionas toliau liks užsienio politikos prioritetu.

Siūloma palaikyti pragmatiškus abipusiškai naudingus ekonominius santykius su Baltarusija, tačiau kartu būtų stengiamasi palaikyti demokratines tendencijas kaimyninėje šalyje.

Vyriausybės programos projekte, be gerų santykių su kaimynais, tarp svarbiausių užsienio politikos tikslų nurodomas siekimas narystės Europos Sąjungoje kuo naudingiausiomis Lietuvai sąlygomis, tolesnis glaudus bendradarbiavimas su NATO ir narystės šioje organizacijoje siekimas, esamų rinkų išsaugojimas ir aktyvi naujų rinkų paieška. Diplomatinių atstovybių plėtrą žadama derinti su ekonominiais šalies prioritetais.

Vyriausybė dės visas pastangas, kad Lietuva būtų pasirengusi 2004 metais tapti Europos Sąjungos nare. Taip pat žadama iš visų jėgų stengtis, kad mūsų šalis artimiausiu metu būtų pasirengusi narystei NATO ir 2002 metais siektų būti priimta į tą organizaciją. Pažymima, kad abu tie uždaviniai laikomi lygiaverčiais, tačiau, artėjant sprendimams dėl NATO ir ES plėtros, vienas uždavinys gali būti akcentuojamas labiau nei kitas. Kuriam galėtų būti teikiamas prioritetas, projekte kol kas nekalbama.

Vyriausybė norėtų ypač daug dėmesio skirti Lietuvos diplomatinio korpuso ugdymui ir išlaikymui.

Rengiamos programos projekte siūloma siekti, kad lietuviai kitose pasaulio valstybėse prisidėtų prie svarbiausių Lietuvos užsienio politikos tikslų įgyvendinimo - visų pirma narystės NATO ir Europos Sąjungoje.

ELTA
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Orai: paskutinė vėsi savaitė eina į pabaigą (5)

Artimiausiomis paromis beveik kasdien praus tai didesnis, tai mažesnis lietus.

Ž. Šilėnas apie reikalavimą kelti algas: valdžia tegu įsipareigoja nešvaistyti biudžeto pinigų (130)

„Valdžia gali pasirašyti susitarimą, kad ateitų vasara, ir jis po trijų mėnesių bus įgyvendintas. Lietuvoje yra 70 tūkst. įmonių. Jeigu su visomis 70 tūkst. įmonių bus pasirašytas kažkoks įsipareigojimas, tai turės kažkokią reikšmę. Jeigu susitiko profsąjungų vadas su kokios verslo asociacijos vadu ir jie retoriniu lygmeniu sutarė, kad reikia daryti viena ar kita, tai jokios reikšmės šis susitarimas neturi. Net raštiškas“, – apie raginimus darbdaviams raštiškai įsipareigoti kelti algas kalba Žilvinas Šilėnas.

Norėdami pasipriešinti D. Grybauskaitei valstiečiai apsižioplino papildyta (74)

Valstiečių ir žaliųjų sąjunga apsižioplino: jų ir socialdemokratų koalicija nori atmesti prezidentės Dalios Grybauskaitės veto Viešųjų pirkimų įstatymui, kuriuo leidžiami vidaus sandoriai savivaldybėms ir jų valdomoms įmonėms, bet valstiečio Virginijaus Sinkevičiaus vadovaujamas Ekonomikos komitetas pritarė šalies vadovės nuomonei.

G. Paluckas: santykiai su valstiečiais akivaizdžiai pagerėjo (11)

Trečiadienį dalyvavęs valdančiosios koalicijos partnerių - „valstiečių“ ir socialdemokratų frakcijų posėdyje - išrinktasis Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad santykiai su koalicijos partneriais akivaizdžiai pagerėjo, nors dar yra spręstinų klausimų.

Černobylio katastrofos zonoje mirtis turėjo daugybę veidų: žiaurią kainą iki šiol moka ir lietuviai (124)

Praėjusių metų balandžio 26 dieną, nė kiek neperdedant galima tvirtinti, jog visas pasaulis vėl prisiminė prieš 30 metų Černobylio atominėje elektrinėje įvykusią branduolinę katastrofą, kai dėl tiek technologinių trūkumų, tiek dėl aptarnaujančio personalo klaidų sprogo ketvirtojo energobloko branduolinis reaktorius, suplėšydamas dešimtis tūkstančių tonų sveriančias betono ir metalo užtvaras, išmesdamas į atmosferą didžiulius kiekius radioaktyvių, mirtinų medžiagų, kurios pasklido ne tik po Europos šalis, bet pasiekė ir kitus žemynus.