Visuomenėje didelį atgarsį sukėlusio projekto, kurio metu buvo fotografuojami verkiantys vaikinai, vilkintis į kareivių panašius drabužius, autorė šį kartą pristato naują kūrinį – „Savanorės“.

„Šis projektas gimė tuomet, kai buvau pakviesta būti naujo Giedrės Žickytės trumpo metro filmo „Amazonės“ dalimi. Giedrė kuria filmą bendradarbiaudama su „Goethe-Institut“. Šiame filme lyginama Lietuva ir Danija. Filmo ašis – tai paradoksas: nors Danijoje lyčių lygybė įtvirtinta daug geriau ir plačiau, tačiau Lietuvoje moterų vadovaujančiose pozicijose yra daugiau.

Kaip atspirties taškas, istorijos pasakojimui apie moteris savanores Lietuvos kariuomenėje, pasirinktas projektas „Jie laimėjo loteriją“. Nors šis projektas Lietuvoje buvo sutiktas priešiškai, Danijoje, anot danų TV laidų vedėjo Emil Thorup, kuris kalbino savanores, projektas su verkiančiais vyrais būtų beveik nesulaukęs jokios reakcijos. Pats Emil Thorup, kuris taip pat yra filmo dalis ir veikėjas, savo laiku atsisakė eiti į kariuomenę.

Šiais metais moterų savanorių kariuomenėje – net 79. Tai tikrai didelis skaičius, todėl labai įdomu buvo pasidomėti, kokia yra tų merginų motyvacija, kodėl jos renkasi tarnauti. Ar susiduria su stereotipais savo aplinkoje? Daugelis merginų paminėjo įvairius atvejus, kuomet susidūrė su požiūriu, kad merginoms kariuomenėje – ne vieta. Visos tikina norinčios visuomenei įrodyti, jog jie klysta“, – aiškino N. Rekašiūtė.

Ji pasakojo mergina nusprendusi fotografuoti prie to paties fotografinio fono bei naudodama visiškai tą patį apšvietimą, tačiau nusprendė nevilkti joms uniformos.

„Nes jos nėra verčiamos ją vilktis loterijos būdu. Jos gali ją pasirinkti, ir tai, mano nuomone, yra didelis skirtumas“, – aiškino fotografė.

Ji šį projektą įvardijo kaip kitą to paties medalio pusė – nors dekoracijos vienodos, patirtys ir mintys skirtingos.

„Giedrė Žickytė planuoja ir toliau sekti šių merginų gyvenimus – filmuoti jas tarnybos metu, o vėliau ir po jos. Aš taip pat neatsisakau tokios galimybės. Labai įdomu bus sekti merginų transformaciją. Mūsų visuomenėje labai gajūs moteriškumo ir vyriškumo stereotipai, kas galima vyrams, o kas priklauso moterims. Tai įvardina net mūsų politikai. Todėl ypač įdomu, kaip šioms merginoms seksis būti aplinkoje, kurioje dominuoja ir aukščiausias pareigas eina vyrai“, – sakė N. Rekašiūtė.

Karina Ivona, 19m., „Mano gyvenimas – mano pasirinkimas. Norėjau būti statybininke, bet nepavyko rasti darbo. Save ateityje įsivaizduoju su uniforma“
Ieva, 28m., „Mano nuomone, yra dvi moterų grupės: su vaikais ir be vaikų. Aš myliu vaikus, tačiau nejaučiu poreikio gimdyti, nenoriu tiesiog. Jei turiu galimybę išmokti apginti savo šalį, šeimą, kodėl neturėčiau ja pasinaudoti?”
Gintarė, 19m., „Svajoju apie teisės studijas, kurioms pinigų neturiu.Savanoriauti einu ir dėl mokslo lengvatų“.
Veda, 22m., „Baigiau psichologijos studijas. Savanorystę pasirinkau, nes ateityje noriu tęsti studijas, įgyti magistro laipsnį ir tapti karių ir jų šeimų psichologe.”
Mingailė, 22m., „Pasirinkau savanoriauti, nes noriu įrodyti sau ir kitiems, kad galiu, kad nesu silpna.
Viktorija, 18m., „Jau mokykloje svajojau būti būti pasieniete arba policininke. Noriu ugdyti pilietiškumą, padėti žmonėms. Noriu saugoti Lietuvą ir parodyti, kad tai geba daryti ne tik vyrai“.