Pasveikinti Liaudies sąjungos steigėjų atvyko Rusijos Valstybės Dūmos tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Konstantinas Kosačiovas, šios šalies valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ atstovas Konstantinas Petričenka, Rusijos ambasadorius Lietuvoje Vladimiras Čchikvadzė, Kaliningrado srities vicepremjeras Jurijus Šalimovas, Kazachstano valdančiosios partijos, Lenkijos ambasados, Baltarusijos verslininkų ir darbdavių sąjungos atstovai. Renginyje laukta ir Baltarusijos vicepremjero.
Šiems svečiams renginio programa buvo išspausdinta rusų kalba – taip pat dailiai, kaip lietuviškai. Apžvalgininkų teigimu, prisikvietusi svečių iš Rusijos K. Prunskienė siekia konsoliduoti nostalgiją sovietmečiui jaučiančius rinkėjus.
Steigiamajame suvažiavime dalyvauja ir Seimo nariai socdemas Algirdas Sysas bei „darbietis“ Vydas Gedvilas, Darbo partijos lyderis europarlamentaras Viktoras Uspaskichas, radikalių pažiūrų buvęs Seimo narys ir Kauno meras Vytautas Šustauskas.
Dovanų iš Rusijos – meškinas
K. Kosačiovas naujosios partijos steigėjams perskaitė vieno iš „Vieningosios Rusijos“ lyderių, Valstybės Dūmos vadovo Boriso Gryzlovo sveikinimą. Jame K. Prunskienė jau vadinama politinės jėgos pirmininke, nors Liaudies sąjungos vadovo rinkimai numatyti tik popiet. Abu politikai, vienas – raštu, kitas – žodžiu išreiškė viltį, kad tarp partijų susiklostys draugiški santykiai, o naujos politinės jėgos įsteigimas padės vystytis demokratiniams institutams Lietuvoje ir šaliai kapstytis iš krizės.
Svečias taip pat įteikė „Vieningosios Rusijos“ simbolį – meškos atvaizdą. „Šis meškinas draugiškas ir, tikiuosi, neįžeis lietuvių“, - pajuokavo K. Kosačiovas.
Biografijoje – ne viena partija
Šeštadienį naujosios partijos nariai be didesnių diskusijų patvirtino jos programą. Kad Liaudies sąjunga galėtų pradėti veikti kaip partija, jos dokumentus dar turės palaiminti Teisingumo ministerija.
Naujoji partija jau turi ambicijų dalyvauti 2011 m. savivaldybių tarybų rinkimuose.
K. Prunskienės gyvenime tai – jau ne pirma partija. Sovietmečiu ji priklausė Komunistų partijai, Atgimimo metais dalyvavo Sąjūdžio veikloje, vėliau vadovavo Lietuvos moterų ir Naujosios demokratijos partijoms, Valstiečių liaudininkų ir naujosios demokratijos sąjungai, Valstiečių liaudininkų sąjungai.
Pernai nesėkmingai pasirodžiusi Seimo rinkimuose, politikė vasarį pasitraukė iš pastarosios pirmininkės pareigų, o liepą – iš apskritai iš partijos. Sėkmė jos nelydėjo ir gegužę vykusiuose prezidento rinkimuose, kur K. Prunskienė surinko vos 3,86 proc. balsų.
1990-1991 m. politikė buvo pirmoji Lietuvos premjerė po nepriklausomybės atkūrimo, 2004-2008 m. ėjo žemės ūkio ministrės pareigas.
Ne vienoje partijoje pabuvojo ir A. Butkevičius, atsidūręs tarp Liaudies sąjungos steigėjų. Buvęs Sąjūdžio aktyvistas priklausė partijai „Tvarka ir teisingumas“, o pernai dalyvavo partijos „Frontas“ steigime, bet vėliau iš jos buvo pašalintas.
Lietuvoje šiuo metu yra įregistruota per 40 politinių partijų.
Nori mažesnių mokesčių ir PVM lengvatų
Savo programoje Liaudies sąjunga skelbia atsiribojanti „nuo nekorektiškų politinės veiklos ir tarppartinės konkurencijos metodų, nuo savanaudiškumo, dviveidystės, intrigų ir populizmo, nuo tinginystės ir nuo veiklos imitavimo, nuo abejingumo žmogui ir tikrosioms vertybėms“.
Ji žada stiprinti nepriklausomą Lietuvos valstybę, puoselėti krikščioniškas ir nacionalines vertybes, tautinę kultūrą, pilietiškumą ir solidarumą, žmogaus teises ir laisves, tvarką, teisėtumą ir teisingumą. Žadama ugdyti šalies ekonomikos potencialą ir palankias sąlygas verslui, gerinti ūkio konkurencingumą, stiprinti vidurinįjį sluoksnį, dėti pagrindą šeimų, jaunų ir vyresnio amžiaus žmonių saugiai gerovei.
Liaudies sąjunga užsimojo telkti ideologiškai ir politiškai giminingas centristines ir kairiąsias partijas, stiprinti plataus vidurio – trečiąją politinę jėgą, išvengiant dvipartinės kairiųjų-dešiniųjų „pseudodemokratijos ir jos pasekmių: stambių finansinių grupių įtakos didėjimo, valstybės alinimo ir žmonių teisių bei interesų ignoravimo“.
Tarp partijos prioritetų – kova su „pražūtinga valdančiosios koalicijos politika“; mokesčių mažinimas; PVM lengvatos maistui, šildymui, vaistams ir spaudai; pensijos, sveikatos draudimas, neįgalumo, nedarbingumo ir motinystės išmokos; atominės energetikos tęstinumas ir alternatyvių energijos išteklių naudojimas; nemokamas kokybiškas mokslas gerai besimokantiems studentams; nepolitizuota teisinė sistema ir teisėsauga.
Užsienio politikoje siūloma orientuotis į nacionalinius interesus, racionalumą ir pragmatiškumą, europinius prioritetus, geriems santykiams su kaimynais – Lenkija, Vokietija, Latvija, Estija, Rusija, Baltarusija, Ukraina. „Būtina liautis demonstruoti priešiškumą svarbioms mūsų ekonominėms partnerėms – Rusijai ir Baltarusijai, abipusiai naudingai bendradarbiaujant įvairiose srityse: mokslo, kultūros, infrastruktūros projektų, užsienio prekybos, aplinkosaugos, kovos su terorizmu ir kitokiu nusikalstamumu“, - rašoma programoje.