Tačiau į žurnalistų klausimus po sekmadienį Čikagoje pasibaigusio Šiaurės Atlanto Tarybos posėdžio atsakinėjęs Aljanso vadovas pažymėjo, kad šis susitarimas gali būti peržiūrėtas.
"Mes nusprendėme pratęsti oro policiją nenustatydami datos. Žinoma, toks susitarimas visada gali būti peržiūrėtas. Tačiau, aš manau, jog šioje vietoje svarbu tai, kad mūsų gynybos paketo arba išmaniosios gynybos kontekste sąjungininkai susitarė, jog turimų resursų geresnis panaudojimas yra toks, kad sąjungininkai, kurie turi reikalingus lėktuvus gali vykdyti oro policiją, o tuo metu Baltijos šalys gali investuoti į dislokuojamas pajėgas dalyvauti tarptautinėse operacijose", - sakė A.F.Rasmussenas.
Pasak jo, oro policijos misija Baltijos šalyse yra Jungtinių Valstijų ir sąjungininkų Europoje investavimo į "bendrą saugumą" pavyzdys.
"Mes jau turime gerų pavyzdžių. Baltijos šalyse to imasi patruliuodami ore. Tai reiškia, kad mūsų Baltijos sąjungininkai gali sutelkti savo išteklius kitose svarbiose srityse. Todėl mes sutarėme, kad NATO suteiks nenutrūkstamą oro policiją Baltijos šalims", - kalbėjo A.F.Rasmussenas.
Gynybos pajėgumams skirtoje NATO viršūnių susitikimo deklaracijoje apie Šiauliuose dislokuotą oro policijos misiją kalbama trumpai.
"Mes pratęsėme mūsų oro policijos misiją Baltijos šalyse. Ši misija ir kiti oro policijos susitarimai Europoje, kai sąjungininkai bendradarbiauja siekdami užtikrinti ir suteikti saugumą, yra matomi Aljanso solidarumo ženklai", - rašoma dokumente.
D.Grybauskaitė: Baltijos šalys 2015-aisiais paramą oro policijos misijai padidins iki 5 mln. eurų metams
Prezidentė Dalia Grybauskaitė NATO šalių vadovams pranešė, jog nuo 2015-ųjų Lietuva, Latvija ir Estija Aljanso oro policijos misiją atliekančių šalių kaštams padengti skirs 5 mln. eurų (apie 17,2 mln. litų) per metus.
"NATO oro policijos misija Baltijos šalyse yra vienas geriausių išmaniosios gynybos pavyzdžių ir akivaizdus NATO solidarumo ženklas. Lietuva aukštai vertina sąjungininkių pasiryžimą tęsti oro policijos misiją. Baltijos šalys susitarė padidinti savo paramą misijai nuo 2,2 mln. eurų iki 5 mln. eurų per metus, pradedant 2015 metais", - sekmadienį Čikagoje vykstančiame NATO viršūnių susitikime sakė D.Grybauskaitė.
Šiuo metu trys Baltijos šalys Šiauliuose dislokuotai misijai išlaikyti skiria apie 3 mln. eurų. Visos trys šalys prie misijos išlaikymo prisideda maždaug po lygiai. Baltijos šalys apmoka NATO karinių kontingentų apgyvendinimo išlaidas, teikia ledo šalinimo ir transportavimo paslaugas, o ateityje sumokės ir už naikintuvų kurą, kuris sudeginamas kai skrendama reaguojant į pažeidimus.
Sąjungininkai Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvę saugo nuo šių šalių įstojimo į NATO, nes jos pačios neturi tinkamų karinių oro pajėgų. Aljanso šalys nori, kad Lietuva, Latvija ir Estija prisiimtų daugiau misijos vykdymui tenkančių finansinių įsipareigojimų. Šiuo metu Baltijos šalyse NATO oro policijos misiją atlieka Lenkijos karinės oro pajėgos.
Prezidentė taip pat pažymėjo, kad Aljanso narėms susiduriant su su finansiniais ir ekonominiais išbandymais, reikia "išmintingiau elgtis su išlaidomis ir daugiau bendradarbiauti".
"Būtent todėl aš palaikau NATO generalinio sekretoriaus kvietimą susitarti dėl naujo bendro tikslo - "NATO pajėgų 2020", o geriausias būdas jį pasiekti yra pirmiausia pasitelkiant išmaniosios gynybos, sujungtųjų pajėgų ir kitas iniciatyvas", - sakė ji.
D.Grybauskaitė taip pat atkreipė dėmesį kad 2010 metais Vilniuje įsteigtas Energetinio saugumo centras yra "praktinis indėlis į NATO pastangas energetinio saugumo srityje ir į išmaniąją gynybą". Tikimasi, kad šių metų pabaigoje arba kitų pradžioje šis centras taps oficialiu NATO centru.
"Tapęs NATO kompetencijos centru, jis teiks įvertinimus, rekomendacijas ir pasiūlymus dėl efektyvių energetikos sprendimų karinėms reikmėms, dalyvaus rengiant švietimo ir mokymo programas, atliks mokslinius, techninius ir akademinius tyrimus. Sveikinu NATO sąjungininkių išreikštą paramą Centrui", - sakė Lietuvos vadovė.
NATO dar vasario pradžioje nusprendė pratęsti oro policijos misiją, kuriai mandatas iki tol buvo suteiktas iki 2014 metų. Tuomet ambasadoriai Briuselyje formaliai patvirtino, kad tai bus ilgalaikė misija su periodinėmis peržiūromis, o Baltijos šalys savo ruožtu įsipareigojo didinti savo indėlį. Vasario pradžioje priimtas dokumentas yra konfidencialus, tačiau, BNS žiniomis, jame teigiama, kad misijos peržiūra bus atliekama po 2018 metų.
NATO misiją vykdantys naikintuvai dislokuojami Lietuvos karinių oro pajėgų aviacijos bazėje Šiauliuose. Baltijos šalys neturi pakankamų pajėgumų, kad pačios užtikrintų savo oro erdvės apsaugą. Šiuo metu oro policijos misiją vykdo Lenkija.