„Vyriausybei dirbti krizinėje situacijoje yra tikrai nepavydėtinas dalykas. Kalbant apie balus, penkiabalėje sistemoje aš tris parašyčiau. Galbūt aš opozicijai nepatiksiu, bet tegul toje situacijoje parodo savo sprendimus. Opozicijai kritikuoti yra labai lengva, o jeigu jiems reikėtų pradėti spręsti, ko gero, būtų daroma tas pats“, – apie šią Vyriausybę DELFI sakė Lietuvos mokslų akademijos Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas, profesorius Aleksandras Vasiliauskas.

Daugiausiai trūkumų mokslininkas įžvelgia prieš maždaug metus įgyvendintoje mokesčių reformoje, kai buvo padidinti pridėtinės vertės, pelno mokesčiai, akcizas degalams, cigaretėms, alkoholiui, tačiau sumažintas gyventojų pajamų mokestis, panaikinta dauguma PVM lengvatų. Tąkart per „naktinę mokesčių reformą“ buvo priimta maždaug 60 įstatymų pataisų.

Mokesčiai buvo keičiami ir šiemet – PVM buvo padidintas iki 21 proc., sumažintas akcizas dyzelinui, nuo kitų metų siūloma vėl mažinti pelno mokestį.

„Kai aš paskaičiau šios Vyriausybės programą, ji man išsiskyrė strateginio požiūrio pripažinimu, ankstesnių Vyriausybių programose aš to nematydavau. Man programa pasirodė kokybiškesnė, tačiau kalbant apie rezultatus, labai jau skubi buvo mokesčių reforma, kuri nepasiteisino. Tai yra akivaizdu – biudžeto pajamos turėjo padidėti, tačiau mes jo nesurenkame, skola išaugo. Mano galva, skubios mokesčių pataisos tikrai nepasiteisino. Teorija rekomenduoja krizinėje situacijoje mažiausiai keisti mokesčius. Mano manymu, geriausia buvo jų neliesti. Mokesčiai yra toks dalykas, kuris paliečia visus visuomenės sluoksnius, o galiausiai jie vis tiek gula ant vartotojo pečių“, – kalbėjo A. Vasiliauskas.

Dar vienas darbas, į kurį sminga profesoriaus kritikos strėlės – Saulėlydžio komisija, deklaravusi ambicingus tikslus.

„Iš karto taip garsiai pradėjo dirbti Saulėlydžio komisija? O kur rezultatai? Taip, vieną kitą valdininką atleido, bet organizacijų, pavyzdžiui, kontroliuojančių verslą, pertvarkymo ir restruktūrizavimo rezultatų aš dar kol kas nematau. Ir taip atrodo, kad tų rezultatų galime ir nesulaukti, nes gali baigtis krizinė situacija ir Vyriausybės kadencija“, – kalbėjo A. Vasiliauskas.

Kartu jis teigiamais Vyriausybės darbais įvardija pradėtas sveikatos apsaugos ir švietimo reformas.

„Reformos buvo reikalingos, gerai, kad jas pajudino. Vieni sako, kad krizinėje situacijoje tai geriau daryti, kiti sako, kad geriau ne krizinėje situacijoje, čia diskusijų klausimas. Kai kurios sprendimus aš iš karto neigiau. Man krepšelis atrodo ne tas instrumentas, kuris sutvarkys mūsų studijas“, – sakė pašnekovas.

Kalbėdamas apie planus mažinti socialines išmokas profesorius pabrėžė būtinybę aiškiai parodyti, kad našta gula visiems vienodai.

„Tos socialinės išmokos iš dalies būdavo didinamos remiantis populistiniais motyvais. Tai yra skaudus dalykas, bet čia buvo padarytas didelis buvusios Vyriausybės „liapsusas“, kurį reikėjo išsrėbti. Tačiau žmonėms turi būti aiškiai parodyta, kad visi prisiima naštą. Atrodo graudžiai, kai mes matome, kaip valdžios vyrai nenoriai mažinasi įvairias privilegijas, nors pensininkui mažina pensiją“, – sakė jis.

DELFI primena, kad šiemet ministrų kabinetui teko dukart koreguoti biudžetą ir per visus metus jo deficitui dengti pasiskolino daugiau nei 10 mlrd. Lt.

Statistikos departamento duomenimis, per devynis šių metų mėnesius lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu Lietuvos ekonomika smuko 15,7 proc.

„Tempia gumą“ dėl motinystės pašalpų

„Pokyčiai socialinės apsaugos sistemoje yra chaotiški ir stichiški“, – pagrindinę kritinę pastabą apie šiuo metu Vyriausybės vykdomus veiksmus socialinėje sferoje DELFI išsakė Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, socialinių mokslų daktaras Audrius Bitinas.

„Pavyzdžiu galėtų būti motinystės išmokos. Visi sutinka, kad reikėtų mažinti motinystės (tėvystės) atostogų išmokas, tačiau tempiame gumą ir jau praėjo metai, bet jos nesumažintos. Galima būtų paskaičiuoti, kiek lėšų buvo prarasta. Kitas dalykas yra pensinis amžius. Diskusijų kaip ir nebekyla, kad ji reikėtų vėlinti, bet kažkaip šis klausimas labai sunkiai juda“, – nesisteminio tvarkymosi pavyzdžius pateikė pašnekovas.

Dar viena problema, anot jo, tai, kad „Vyriausybė labai neskaidriai elgiasi su gyventojais“ pranešdama jiems apie planuojamus pakeitimus.

„Vienas pagrindinių socialinės apsaugos elementų yra skaidrumas, kad žmonės būtų įtikinti, jog pokyčiai iš tikrųjų yra reikalingi. Tuo tarpu Vyriausybė meta į eterį neparengtus sprendimus. Pavyzdžiui, kaip buvo su „Sodros“ įmokų didinimu: iš pradžių sakė, kad didins, paskui paaiškėja, kad nebedidins. Šis dalykas yra labai neigiamai vertintinas, nes žmonės tuomet neadekvačiai reaguoja į problemas, nepasitiki pačia valstybe. Paskui mes stebimės, iš kur visose srityse yra tiek daug cinizmo. Taip atsitinka todėl, kad žmonės ima nebegerbti valstybės ir susvyruoja tikėjimas vertybėmis“, – sakė jis, pabrėždamas, kad skaidrus elgesys pinigų nekainuoja.

Kalbėdamas apie teigiamus per metus Vyriausybės nuveiktus darbus pašnekovas minėjo pakeistą ligos „biuletenių“ išdavimo ir apmokėjimo tvarką, planus numatyti kompensavimą mažinamoms pensijoms.

„Tai yra labai gerai, nes kompensacija privalo būti, mano nuomone“, – sakė A. Bitinas.

Kaip teigiamai vertintiną Vyriausybės elgesį jis įvardijo ir vasarą pakeistą bedarbio pašalpos mokėjimo tvarką, išplėstą viešųjų darbų ratą.

„Nedarbo sritis yra viena iš stabilesnių. Priimti pakeitimai skatina žmones ne orientuotis į pinigines išmokas, bet į įvairias paslaugas bedarbiams“, – kalbėjo MRU docentas.

DELFI primena, nedarbas yra viena didžiausių problemų Lietuvoje. Šiuo metu darbo ieško daugiau nei 200 tūkst. žmonių.