Velionis palaidotas šeimos kape, šalia savo tėvų, brolių ir sesers, netoli savo gimtinės - jis gimė 1907 metų birželio 10 diena Paprūdžių kaime, tuometiniame Vaiguvos valsčiuje.

Laidotuvėse, kurios vyko su katalikų kunigu, dalyvavo apie 100 žmonių - apie dešimtį vietos gyventojų ir velionio giminės bei artimieji.

Užkasant kapo duobę buvo sugiedotas Lietuvos valstybės himnas.

Laidotuves stebėjo nacionalinės žiniasklaidos atstovai, tarp jų - trijų Lietuvos televizijų žurnalistai.

Prie kapo kalbėjęs Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio prezidiumo pirmininkas Jonas Čeponis gyrė velionio darbus ir sakė, kad jis "aukojosi už tėvynę".

Kaip žinia, A. Lileikis neigė jam inkriminuojamus genocido nusikaltimus ir teigė, kad per Antrąjį pasaulinį karą dirbo Lietuvos antinaciniam pogrindžiui.

Prie kapo buvo daug gėlių. Vainiką su užrašu "nuo Lietuvių nacionalsocialinės partijos" prie jo padėjo ir nacionalsocialistų lyderis Mindaugas Murza, atvykęs į laidotuves su dar vienu šios partijos nariu.

Nacionalsocialistai nedėvėjo jiems įprastos simbolikos ir kalbų nesakė.

Nelegali nacionalsocialistų partija laikė A. Lileikį Lietuvos patriotu ir reiškė pasipiktinimą teismo procesu prieš jį.

"Mes giname Lileikį, nes niekas niekur neįrodė jo kaltės. Apie jo kaltę dabar spręs istorijos teismas", po laidotuvių žurnalistams sakė M. Murza.

Per laidotuves kalbėję A. Lileikio artimieji apgailestavo, kad "nesugebėjo apsaugoti velionio ramios senatvės" ir sakė, kad jo byla buvo smarkiai politizuota.