Už apkaltą balsavo 95 Seimo nariai, prieš buvo 9 parlamentarai, susilaikė - 5 politikai. Dar 9 balsavimo biuleteniai buvo sugadinti. Iš viso balsavo 118 Seimo narių.


Kaip DELFI sakė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas, panaikinus pagal partijos sąrašą išrinkto parlamentaro mandatą, Seimo nario vieta atiteks kitam sąrašo kandidatui, kuris skirstant mandatus liko pirmas už brūkšnio. 2012 m. Seimo rinkimuose pirmasis už brūkšnio skirstant mandatus liko dėstytojas, žurnalistas Gintaras Aleknonis, tačiau jis nesutiko atskleisti, ar sutiks užimti laisvą Seimo nario vietą.

„Aš apie savo planus pirmiausia pranešiu Vyriausiajai rinkimų komisijai. O tada - žiniasklaidai. Man atrodo, kad politinė kultūra šito ir reikalauja", - sakė G. Aleknonis.

Jei jis atsisakytų galimybės padirbėti Seime, laisva vieta parlamente tektų Stasiui Brundzai.

Pradėjo svarstyti nuo pertraukos

Konstitucinis Teismas yra paskelbęs, kad neatlikdama savo tiesioginio darbo N. Venckienė sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Seimo nario apkaltos svarstymas pirmą kartą Lietuvos istorijoje vyksta už akių, nes N. Venckienė slapstosi nuo teisėsaugos veikiausiai JAV.

Kaip žinoma, prokurorai yra paskelbę N. Venckienės paiešką, nes jai norima pateikti įtarimus pagal šešis Baudžiamojo kodekso straipsnius: dėl teismo pažeminimo, teismo sprendimo nevykdymo, trukdymo antstolei, dėl piktnaudžiavimo vaiko atstovo teisėmis, psichinio brolio dukters gniuždymo ir smurto panaudojimo prieš Laimutę Stankūnaitę bei policijos pareigūną.

Apkaltos svarstymas prasidėjo Liberalų sąjūdžio pirmininko Eligijaus Masiulio prašymu paskelbti pusvalandžio pertrauką. Tai taktinis žingsnis, nes N. Venckienės rėmėjai galėjo prašyti kur kas ilgesnės pertraukos, todėl mandato panaikinimo klausimas galėjo nusitempti į vakarą ar būti nukeltas kitais dienai.

Po pertraukos ėmė kalbėti „Drąsos kelio“ frakcijos atstovas Povilas Gylys, kuris teigė žinantis, jog N. Venckienei nebuvo pranešta apie apkaltos svarstymą Seime. Tiesa, parlamentaras kiek gudravo – sakė kalbėsiąs dėl posėdžio vedimo tvarkos, bet iš tiesų ėmė kalbėti apie apkaltą. Posėdžio pirmininkas, socialdemokratas Algirdas Sysas kolegą nutraukė ir nurodė, kad pagal Seimo Statutą asmens nedalyvavimas netrukdo nagrinėti Seimo nario apkaltos. Jis taip pat perskaitė Konstitucinio Teismo išvados esmę.

N. Venckienė atstovų neatsiuntė

N. Venckienė 2013 m. balandžio-lapkričio mėnesiais nedalyvavo net 64 Seimo plenariniuose posėdžiuose ir praleido 25 Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžius.

„Gerbiamieji Seimo nariai, į apkaltos procesą Seime Seimo narė N. Venckienė, kuriai taikoma, apkalta, neatvyko ir nepranešė apie pasirinktus advokatus. Taip pat nepranešė apie svarbias priežastis, dėl kurių negali dalyvauti“, - paskelbė posėdžio sekretorė.

„Taigi procedūra sutrumpėja ir suteiksiu žodį Seimo nariams", - paskelbė A. Sysas.

Diskusijoje pirmasis kalbėjo Liberalų sąjūdžio pirmininkas E. Masiulis, kuris parėmė apkaltą.

„Visi tie argumentai ir išvedžiojimai, kad N. Venckienė Lietuvoje gali susidurti su kažkokiomis grėsmėmis, kad jai trukdoma eiti Seimo nario pareigas - nieko verti. Jeigu buvusi teisėja N. Venckienė iš tikrųjų siektų tiesos (šį žodį ji labai mėgsta), tai pirmu reisu parskristų į Lietuvą ir stotų prieš Lietuvos teisingumą", - sakė E. Masiulis.

Po jo užsirašė kalbėti partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos seniūnas Petras Gražulis, kuris suabejojo, ar N. Venckienė apskritai gyva.

„Šita istorija tęsiasi ilgą laiką ir šioje istorijoje yra nužudytų daugiau kaip 10 žmonių. Kas gali man šiandien paneigti, kad N. Venckienės nėra gyvųjų tarpe? Mes iškvietėme į Seimą generalinį prokurorą ir klausėme, ar yra žinoma N. Venckienės buvimo vieta. Aiškiai visiems Seimo nariams pasakė, kad nėra žinoma N. Venckienės buvimo vieta. Taigi nėra aišku, ar ji gyva, ar ji apskritai gyvųjų tarpe? Jeigu jos nėra gyvųjų tarpe, tai, gerbiamieji, jei miręs žmogus nevaikšto į posėdžius, negi tai nėra pateisinama priežastis?“ - klausė politikas.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Andrius Kubilius teigė, kad pirmiausia Seimas sprendžia paprastą darbo drausmės klausimą. Pasak jo, jeigu paprastas žmogus tiek laiko nesirodytų darbe, jis jau seniausiai būtų buvęs atleistas. A. Kubiliaus manymu, apkaltos procedūra netgi yra per sudėtinga norint atleisti N. Venckienę.

Socialdemokratas Vytautas Saulis irgi sakė, kad N. Venckienės mandato panaikinimo kausimas užsitęsė per ilgai.

„Klausimas labai paprastas, kaip gali žmogus daugiau kaip vienus metus ir du mėnesius nedirbti?“ - stebėjosi V. Saulis.

Politikas pabrėžė, kad N. Venckienė nesiteikė atsakyti į jokius klausimus, neatvyko į laikinųjų komisijų, kurios svarstė mandato panaikinimo pagrįstumą, posėdžius, neatsiusntė savo atstovų.

Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas pabrėžė, kad Konstitucinis Teismas konstatavo, jog N. Venckienė buvo tinkamai informuojama apie pradėtą procedūrą panaikinti jos Seimo nario mandatą.

„Tai spjūvis ne tik savo rinkėjams, bet ir Lietuvos valdžios institucijoms – pirmiausia Seimui“, - sakė E. Gentvilas.

Seimas sudarė balsavimo komisiją, kuri skaičiavo slapto balsavimo rezultatus. Ją sudaro: Povilas Urbšys, Zbignevas Jedinskis, Liutauras Kazlavickas, Vytautas Matulevičius, Andrius Mazuronis, Domas Petrulis, Dalia Teišerskytė ir Mečislovas Zasčiurinskas.