„Swedbank“ vyriausias ekonomistas, kaip ir daugelis kitų finansų analitikų, ekspertų bei Europos politikų su nerimu sekė žinias iš Jungtinės Karalystės, kur ketvirtadienį surengtas referendumas dėl likimo ES.
Penktadienio paryčiais ėmus aiškėti, kad dauguma britų nusprendė, jog jų šalis turėtų pasitraukti iš ES, ši žinia trenkė lyg perkūnas iš giedro Joninių dangaus. Pats savo šaliai referendumą pažadėjęs ir už britų pasilikimą ES agitavęs premjeras Davidas Cameronas, regis, buvo įsitikinęs savo pergale.
Nepaisant to, jog dar prieš referendumą apklausos rodė, kad parama pasitraukimui iš ES ir pasilikimui buvo pasiskirsčiusios maždaug po lygiai, o nežymūs poslinkiai per pastaruosius pusę metų keitėsi mažiausiai 8 kartus, daugiau vilčių Europoje buvo teikiama priešingam scenarijui.
Tačiau už išstojimą iš ES balsavusiųjų skaičiui peržengus 16,7 mln. ribą abejonių nebeliko, o pačiam D. Cameronui dabar greičiausiai teks palikti postą ir skelbti naujus visuotinius rinkimus. Toks chaoso ir krizės scenarijus neliko nepastebėtas – pirmą įspūdį išreiškė ir rinkos, o tai geriausiai parodė svaro sterlingo kurso krytis, bei ekonomistų komentarai.
„Man buvo netikėta – iki paskutinės minutės norėjosi tikėti, kad triumfuos racionalumas ir sveikas protas, o ne populizmas. Reakcija finansų rinkose rodo, kad daug kam tai buvo netikėtas rezultatas, o laukiantis neapibrėžtumas yra milžiniškas“, – DELFI sakė N. Mačiulis.
Rinkose tvyrant panikos nuotaikoms ir svarui toliau čiuožiant žemyn pasigirdo nerimastingi klausimai – ką dabar daryti? Jungtinės Karalystės bankai jau buvo pasiruošę didesnėms grynųjų pinigų išgryninimo operacijoms bankomatuose, o verslininkai skubėjo į paankstintus penktadieninius susirinkimus, kuriuose pristatomi iš anksto suplanuoti planai B. Tiesa, N. Mačiulio nuomone, svaro atsisakyti jau vėlu, nes jis atpigo akimirksniu.
„Manau, kad dabar ne metas spekuliuoti valiutomis ir akcijomis – situacija finansų rinkose stabilizuosis per savaitę. Didesnė rizika – politinės pasekmės Europai“, – perspėjo ekonomistas.
Ir išties, suskubęs pasinaudoti referendumo Jungtinėje Karalystėje rezultatais, radikalios Nyderlandų Laisvės partijos lyderis Geertas Wildersas paragino savo šalyje surengti tokį pat referendumą, dėl galimo olandų pasitraukimo iš ES.
Tad artimiausiu metu gali netrūkti spėlionių, ar toks britų parodytas pavyzdys išties gali išplisti, ar vis dėlto bus labiau paveikus tik tradiciškai labiau nei kitos ES narės euroskeptiškoje Jungtinėje Karalystėje.
„Populistai visoje Europoje suklestės, – vilčių neteikė N. Mačiulis. – Siūlymų rengti referendumą gali būti ne vienoje valstybėje.
Labai svarbu kaip Europos politikai valdys šią situaciją – būtinas susitelkimas, vienybė ir konstruktyvus destruktyvių nacionalistinių idėjų gesinimas. Kai tik atrodė, kad Graikijos problema išspręsta ir Europa pradeda naują etapą, matome gerokai rimtesnę problemą, kurią suvaldyti bus sunkiau“.
Ekonomisto nuomone, dabar ES politikai turi ne tik labai aiškiai pripažinti, kad Bendrija turi trūkumų ir privalės keistis, bet ir tuo pačiu metu užtikrinti, kad ES ir Britanijos politinis ir ekonominis bendradarbiavimas išliks toks pats tamprus.
„Manau, kad labiausiai tikėtinas scenarijus yra toks: prekybiniai ryšiai bus išsaugoti, Jungtinė Karalystė mokės į ES biudžetą, kaip tai daro Norvegija ar Šveicarija, esminių ekonominių pasekmių nebus. Alternatyva – skilinėjanti ir supriešinta Europa – yra daug baisesnis scenarijus, kurio visi bandys išvengti“, – sakė N. Mačiulis.
Jo nuomone, tai ne tiek optimistinis, kiek realistinis požiūris, mat net ir labiau nacionalistinė ir separatistinė nauja Jungtinės Karalystės vyriausybė esą nenorės prarasti ES rinkos.
„Tai būtų ekonominė tragedija JK ir pakenktų patiems chaosą sukėlusiems ir tuščius pažadus dalinusiems politikams. Todėl vyks sunkios, bet teisinga kryptimi nukreiptos derybos“, – prognozavo ekonomistas.
Jo manymu tiesioginių pasekmių Lietuvai bent jau artimuoju laikotarpiu esą nevertėtų laukti – Jungtinė Karalystė liks ES nare dar mažiausiai du metus, prekyba nesustos, sienos neužsivers, emigrantų perlaidos neišseks, nors ir šiek tiek nuvertės.
„Bet, žinoma, neigiami lūkesčiai ir neapibrėžtumas gali slopinti investicijas ir darbo vietų kūrimą. Deja. Baimė, nerimas, neapibrėžtumas dėl ateities – visa tai yra ekonominio augimo priešai“, – pabrėžė analitikas.
Be to, jis priminė, kad beveik vieningai už Jungtinės Karalystės pasilikimą ES balsavo škotai. Tad esą išaugo tikimybė, jog Škotija pakartotų referendumą dėl nepriklausomybės – paskutinį sykį toks referendumas vyko 2014-ųjų rudenį ir baigėsi nepriklausomybės šalininkų nesėkme.
Tačiau per pusantrų metų padėtis šalyje bei visoje ES pasikeitė kardinaliai, tad neatmetama, jog siekdami išlaikyti ES narystės naudą, škotai aktyviau pasisakytų už nepriklausomybę nuo Jungtinės Karalystės, o tuomet pastarosios valstybės tiesiog neliktų.