„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis siūlo atkreipti dėmesį į kelis aspektus.
Pirmiausia, anot jo, prieš didinant pensijas, prioritetas turėtų būti kompensuoti nesumokėtas pensijas už 2010-2012 metų laikotarpį.
„Valstybė vis dar turi įsipareigojimą, siekiantį beveik milijardą litų, sumokėti dabartiniams pensininkams tas pensijas, kurios buvo nesumokėtos krizės metu, tuomet, kada valstybė neturėjo pinigų ir nelabai galėjo jų pasiskolinti finansų rinkose“, - Eltai sakė N. Mačiulis.
Ekonomistas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos valstybės finansai nėra subalansuoti ir iki balanso dar gana toli.
„Valdžios sektoriaus biudžeto deficitas mažėja, šiemet sumažės maždaug iki 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, bet tai vis dar reiškia, kad valstybė tam, kad vykdytų savo įsipareigojimus piliečiams, turės skolintis apie 2,5 mlrd. litų, t. y. tiek išlaidų valdžios sektoriaus nebus padengtos mokestinėmis ir kitomis pajamomis. Valstybė vis dar yra nesubalansavusi savo finansų ir daugeliui išlaidų - tiek socialinėms išmokoms, tiek investicijoms, tiek valstybės tarnautojų atlyginimams mokėti skolinasi pinigus. Tai apie galimybių buvimą didinti valdžios sektoriaus išlaidas yra šiek tiek anksti“, - pastebėjo pašnekovas.
N. Mačiulio teigimu, didėjant valdžios sektoriaus pajamoms, tų galimybių bus galbūt 2015 ar 2016 m., tačiau šiuo metu valstybės finansai nėra subalansuoti, o finansų tvarumas turi išlikti svarbiu prioritetu. Anot „Swedbank“ analitiko, žiūrint į ekonominę padėtį, vis tik šių metų ekonomikos augimas tikrai nebus spartesnis, negu buvo pernai, ir sudėtinga tikėtis, kad šiais metais valdžia turės daugiau pajamų, nei suplanavo Finansų ministerija: šiemet viršplaninių pajamų nebus, tikėtina, kad bus atsilikimas nuo pajamų plano.
N. Mačiulio pastebėjimu, teorinių galimybių didinti pensijas yra 2015 m., bet įvertinus, visų pirma, kad lėšos turi būti skirtos nesumokėtų senatvės pensijų kompensavimui, yra jau ir kitų naujų valstybės įsipareigojimų, pavyzdžiui, didinti išlaidas krašto apsaugai, papildomų lėšų kaip ir nebus, nes Fiskalinės drausmės įstatymas vis dėlto reikalauja ir toliau mažinti biudžeto deficitą, ir jis 2015 m. jau turės siekti 1 proc. nuo BVP.
„Tai reiškia, kad galimybių didinti išlaidas valstybė turės labai mažai, o norų ir įsipareigojimų yra pakankamai daug, todėl sudėlioti prioritetus, kur skirti išlaidas pirmiausia, reikės, ir tai padaryti nebus lengva“, - konstatavo jis.
Nuo kitų metų planuojama Lietuvos narystė euro zonoje šioje situacijoje nieko nekeičia, pabrėžė N. Mačiulis.
„Dabartiniai Lietuvos finansai, Lietuvos biudžeto deficitas neviršija Mastrichto kriterijaus, ir tai nėra kažkoks apribojimas, kuris neleistų Lietuvai tvarkyti finansų taip, kaip ji nori. Bet Lietuvoje yra fiskalinės drausmės įstatymas, kuris reikalauja mažinti biudžeto deficitą ir sustabdyti skolos augimą. Tai yra didžiausias apribojimas kalbant apie bendrojo sektoriaus išlaidų didėjimą“, - sakė ekonomistas.
Pasak N. Mačiulio, artimiausia data, kada valstybė galės skirti papildomų lėšų kai kurioms senatvės pensijoms didinti, galėtų būti 2015 m., tačiau tai reikštų, kad tais metais nebus kompensuotos per krizę visos nesumokėtos pensijos.
„Ir tai reiškia, kad kitoms sritims finansavimo didinti beveik nebus galimybių - tai ar mes kalbėtume apie krašto apsaugos finansavimo didinimą, ar apie kažkurių viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimą, ar mokytojų, ar gydytojų, kultūros sektoriaus darbuotojų. Tuomet tie planai, norai turėtų būti atidėti 2016 m. ar 2017 m. Tai šiemet tikrai jokių galimybių nėra didinti finansavimą kažkurioms kitoms sritims, o 2015 m. tų galimybių bus, bet, įvertinant tai, kiek yra įsipareigojimų ir kiek yra norų, skirtingų prioritetų, tai tų galimybių bus mažai“, - apibendrino ekonomistas.
ELTA jau rašė, kad Ministras Pirmininkas užsiminė, kad, jeigu ekonominė situacija šalyje išliks stabili, kokia yra dabar, bus padidintos mažiausios pensijos.
„Mūsų dar vienas yra tikslas - bet kokia kaina surasti galimybę, jeigu ekonominė situacija išliks tokia stabili, kokia yra dabar, padidinti pensijas, pirmiausia, tiems pensininkams, kurių pensijos yra santykinai mažos, ir tiems, kuriems nebuvo mažinamos pensijos, kad pagerintume tų žmonių pragyvenimo lygį ir perkamąją galią“, - interviu LRT radijui teigė A. Butkevičius.
Kitą savaitę Vyriausybės posėdžiui bus teikiamas įstatymo projektas dėl per krizę sumažintų pensijų kompensavimo. Skaičiuojama, kad pensijų kompensavimui prireiks apie 80 mln. litų.
Pasak Premjero, lėšos bus nukreiptos iš „Sodros“ biudžeto viršplaninių pajamų.
Kompensacijas už per krizę sumažintas pensijas ketinama išmokėti iki 2016 metų, primena ELTA.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė jau yra paskelbusi, kad pensijų kompensacijos nebus paveldimos.
Pensijos dėl ekonominės krizės praėjusios kadencijos Seimo sprendimu buvo sumažintos 2010-2011 metais.
2013 m. lapkričio duomenimis, senatvės pensijų gavėjų buvo 599,4 tūkst., netekto darbingumo pensijų gavėjų - 143,9 tūkst., invalidumo pensijų gavėjų - 70 tūkst.
Skaičiuojama, kad pensijų kompensavimui prireiks 443 mln. litų. Mažiausia kompensacija sieks apie 100 litų.
Kaip po paskutinio pensijų kompensavimo tvarką rengusio darbo grupės posėdžio sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė A. Pabedinskienė, kompensavimas bus paskirstytas į tris laikotarpius: nuo 2014 metų ketvirtojo ketvirčio būtų išmokėta 20 proc. sumos, 2015 metais kompensacijas siūloma mokėti visais ketvirčiais ir bendra suma siektų 40 proc., 2016-aisiais būtų kompensuota 40 proc.