1991 m. liepos 31-ąją Lietuvą apskriejo kraupi žinia - naktį Medininkų pasienio kontrolės poste šaltakraujiškai nužudyti septyni savo pareigas ėję Vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento greitojo reagavimo rinktinės "Aras" policininkai - Mindaugas Balavakas ir Algimantas Juozakas, Policijos departamento Kelių policijos valdybos policininkai - Juozas Janonis ir Algirdas Kazlauskas, Muitinės departamento Vilniaus muitinės inspektoriai - Antanas Musteikis ir Stanislovas Orlavičius. Laikrodis ant Algirdo Kazlausko rankos sustojo 3 val. 40 min. Ričardas Rabavičius nuo šautinių žaizdų galvoje mirė ligoninėje rugpjūčio 2-ąją. Vienintelio sunkiai sužeisto muitinės pareigūno Tomo Šerno gyvybę medikams pavyko išgelbėti.
Trečiadienį Vilniaus arkikatedroje bazilikoje aukojamos šv. Mišios. Po Mišių renginio dalyviai išvyko į Medininkus, kur vyks minėjimas prie Medininkų memorialo. Vėliau renginiai persikels į Vilniaus Antakalnio kapines.
V. Gedvilas: privalome siekti, kad teisingumas būtų įvykdytas
Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas, Medininkų memoriale dalyvavęs 22-ųjų Medininkų tragedijos metinių minėjime, apgailestavo, kad turime konstatuoti, jog atpildo kol kas sulaukė tik vienas iš smogikų. „Visi kiti - laisvi bei mums nepasiekiami. Gali būti, jog ir nebus pasiekti. Niekuomet neatsakys už atimtas gyvybes ir jaunos, Nepriklausomos valstybės bauginimą", - sakė parlamento vadovas.
Jis kvietė nenuleisti rankų ir siekti teisingumo.
"Tačiau net jei ir taip - mes neturime teisės nuleisti rankų. Privalome eiti pirmyn ir visomis išgalėmis siekti, kad teisingumas būtų įvykdytas. Neturime teisės sustoti, negalime nurimti, mums nevalia nustoti tikėti bausmės neišvengiamumu: vyrai, kurie čia žuvo, yra neatsiejama mūsų visų savastis. Jų žūtis - vienas iš ryškiausių kovos už Lietuvos Nepriklausomybės įtvirtinimą simbolių.
Ne veltui restauruotame pareigūnų vagonėlyje palikta atvira, krauju paženklinta senųjų grindų vieta. Šis kraujas neleis pamiršti, iš kur mes atėjome, ko siekiame - bei ką privalome padaryti. Kito pasirinkimo tiesiog nėra", - tvirtino V. Gedvilas.
Renginiuose dalyvauja žuvusiųjų giminės ir artimieji, Prezidentūros, Seimo, Vyriausybės, Vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Muitinės departamento vadovybė, pareigūnai, visuomenės atstovai.
Medininkų tragedijos 22-ųjų metinių minėjimo renginiai prasidėjo liepos 28-ąją, sekmadienį, tradiciniu tarptautiniu estafetiniu bėgimu "Medininkai - Vilnius" Vidaus reikalų ministerijos ir Muitinės departamento pereinamajai taurei ir prizams laimėti.
Estafetinio bėgimo tikslas - pagerbti Medininkuose nužudytų muitinės, policijos ir Valstybės sienos apsaugos pareigūnų atminimą. Minėdami skaudžią mūsų tautos istorijos dieną, bėgimo dalyviai susirenka iš įvairių Lietuvos kampelių. Prie jų prisijungia ir žuvusiųjų pareigūnų vaikai.
Liepos 29 d. - rugpjūčio 12 d. Seimo Sausio 13-osios memoriale eksponuojama paroda Medininkų tragedijai atminti. Pirmosios komandos finišavo prie Antakalnio kapinių ir ant kapų žuvusiems už Lietuvos laisvę padėjo iš Medininkų atneštą žemės saują ir gėlių.
Svarbiausi faktai apie ikiteisminio tyrimo eigą
Generalinė prokuratūra išplatino pranešimą, kuriame primena keletą svarbiausių faktų apie šio ikiteisminio tyrimo dėl nusikaltimo žmoniškumui eigą:
Ikiteisminis tyrimas dėl nusikaltimo žmoniškumui baigtas 2013 m. birželio 21 d., šiuo metu vyksta proceso dalyvių susipažinimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurią sudaro daugiau nei 70 tomų dokumentų. Įtariamieji ir jų gynėjai turi teisę iki 2013 m. rugsėjo 30 d. susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą. Užbaigus susipažinimą, bus rašomas kaltinamasis aktas ir byla bus perduota nagrinėti teisme.
Prieš metus teismas patenkino Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prašymą ir pripažino įtariamaisiais šioje byloje tris Rusijos Federacijos piliečius: Andrejų Laktionovą, Česlavą Mlinyką bei Aleksandrą Ryžovą, kurie, kaip manoma, yra Rusijoje. Visų šių trijų įtariamųjų atžvilgiu tarptautinė paieška vykdoma ir šiuo metu.
Pripažinti šiuos asmenis įtariamaisiais tapo įmanoma po to, kai 2010 m. gruodžio mėnesį buvo priimtos Baudžiamojo proceso kodekso ir Baudžiamojo kodekso pataisos dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo už nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus. Šios pataisos numatė galimybę užbaigti ikiteisminį tyrimą įtariamajam nedalyvaujant procese.
Dėl veikos perkvalifikavimo pagal minėtą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 100 straipsnį bei siekiant surinkti papildomus duomenis, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra per pastaruosius dvejus metus Latvijos Respublikos generalinei prokuratūrai pateikė 4 teisinės pagalbos prašymus dėl liudytojų apklausos ir bylai reikšmės turinčių dokumentų. Iš Latvijos gautų dokumentų, dėl didžiulio jų kiekio, vertimas į lietuvių kalbą buvo atliekamas beveik metus.
Per visą šio ikiteisminio tyrimo laikotarpį į Rusijos Federacijos generalinę prokuratūrą Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra išsiuntė 25 teisinės pagalbos prašymus. Paskutinis išsiųstas prieš mėnesį, prašant nustatyti įtariamųjų Rusijos piliečių A. Laktionovo, Č. Mlinyko bei A. Ryžovo gyvenamąsias vietas ir įteikti jiems pranešimus apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą.
Nors į šį prašymą atsakymas dar negautas, visuose ankstesniuose buvo pabrėžiama, kad Rusijos Federacija atsisako perduoti Lietuvos Respublikai savo piliečius, tvirtinama, kad prašomi atlikti veiksmai gali prieštarauti Rusijos Federacijos interesams ir saugumui ir akcentuojama, kad pagal Rusijos baudžiamąjį procesą, šios šalies piliečių, padariusių nusikaltimus užsienio šalyse ir grįžusių atgal, apklausa galima tik gavus pavedimą perimti baudžiamąjį persekiojimą kartu su baudžiamosios bylos medžiaga.
Dalyvavimu Medininkų žudynėse įtarto Konstantino Michailovs, kuris vienintelis iš keturių įtariamųjų buvo sulaikytas (2007 m. lapkričio 28 d. Rygoje) ir perduotas Lietuvai, byla buvo atskirta į savarankišką ikiteisminį tyrimą.
2011 m. gegužės 11 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi K. Michailovs buvo pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos, tačiau šis nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs, nes pateikus valstybės kaltintojo ir nuteistojo gynėjų apeliacijas, byla šiuo metu nagrinėjama Lietuvos apeliaciniame teisme.