Medininkų pilyje žvangėjo ginklai ir virė 14-to amžiaus Lietuvos gyvenimas

 (97)
Medininkuose vyksta spalvingas LDK istorinės rekonstrukcijos festivalis „Medininkų (karališkųjų) pilis XIV amžiuje“, skirtas Mėlynųjų vandenų mūšio, kuriame LDK kariuomenė, vedama Didžiojo Kunigaikščio Algirdo, sutriuškino jungtinę mongolų ordos kariuomenę, 650 metinėms paminėti.
Medininkų pilyje žvangėjo ginklai ir virė 14-to amžiaus Lietuvos gyvenimas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Šis renginys ypatingas tuo, kad jame visi dalyviai: amatininkai entuziastai, kariniai istoriniai klubai pristatys vieno šimtmečio, XIV amžiaus, LDK ir tuometinių jos kaimynų bei priešų, amatus, buitį, karybą bei papročius. „Ši epocha nėra populiari pasaulinėje istorinėje rekonstrukcijoje, o mūsų tautai ir valstybei yra be galo svarbi – tai Lietuvos galybės aukso amžius. Vytenis, Gediminas, Kęstutis ir Algirdas, Vytautas – mūsų didieji kunigaikščiai savo kovingumu, išmintimi ir galinga dvasia žinomi visai Europai, tūkstančius kilometrų vedę narsius vyrus į pergalingus žygius “, - teigia renginio organizatoriai.

Neatsitiktinai pasirinkta ir festivalio vieta – Medininkų pilis, kuri po trejų metų restauracijos ir rekonstrukcijos (I-aisis etapas), atveria vartus jau rugsėjo 27 dieną. „Tai viena didžiausių, geriausiai išlikusių ir seniausių Lietuvos pilių, nepelnytai pamiršta tvirtovė, stovinti Baltarusijos pasienyje. Didžioji dauguma Lietuvos gyventojų, neišskiriant ir Vilniaus miesto bei rajono, net nežino, kad visai čia pat yra puikiai išlikusi, o dabar jau atrestauruota XIV a. pilis. Tad pagrindinis mūsų tikslas – gyvosios istorijos būdu pristatyti Lietuvos žmonėms ir šalies svečiams Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinio laikotarpio kultūrinį paveldą, materialųjį ir dvasinį gyvenimą ką tik restauruotoje Medininkų pilyje“, - sako rengėjai.

Pilies erdvė renginio metu suskirstyta į amatininkų miestelį, karių stovyklą ir žirgų aptvarą. Visą dieną amatininkai pristatinės XIV amžiaus amatus, čia pat dirbs, dalinsis patirtimi su žiūrovais, prekiaus. Be puodžių, peilininko, kalvės, juostų audimo ir siūlų verpimo, žalvario liejimo bei apdirbimo ir kitų XIV a. amatų demonstravimo aludaris virs alų ir kvies į Sambares – tikro alaus ragautuves. Kiaurą dieną galima bus šaudyti iš lanko, savo taiklumą išbandyti mėtant akstį, dalyvauti medžiotojų penkiakovėje, susirungti komandinėse beginklių rungtynėse, virti midų ir jo paragauti. Bus prekiaujama kulinarinio paveldo patiekalais.

Karių stovykloje visą dieną eksponuojama XIV amžiaus LDK kariuomenės ir Teutonų Ordino šarvuotė ir ginkluotė, kurią bus galima pasimatuoti. Žirgų aptvare bus galima pajodinėti archajiškų Europos veislių žirgais (žemaituku, islandu ir mustangu).

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Orai: užgrius šilti, bet šlapi pokyčiai (3)

Paskutinę rugsėjo savaitę sulauksime permainų. Iki savaitės vidurio orai bus sausi, temperatūra žymiai nesikeis. Tačiau antroje savaitės pusėje termometrų stulpeliai šoktels aukštyn. Deja, bet šiluma mėgautis trukdys smarkus vėjas ir pliaupiantis lietus.

F. Kukliansky: Vilniaus merai keičiasi, bet niekas neranda vietos žydų gelbėtojų paminklui (36)

Rugsėjo 23-ąją minima Lietuvos žydų genocido diena. Ilgus metus Holokausto tema Lietuvoje buvo nutylima, o prezidentas Algirdas Brazauskas, atsiprašęs žydų tautos, toli gražu ne vien pagirtas buvo. Šiandien jau net vokiečiai mano, kad Lietuva yra pirmoji Rytų Europos valstybė, kuri atvirai kelia savo gyventojų kaltės klausimą. Maždaug prieš mėnesį solidžiausiame Vokietijos dienraštyje „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ publikuotas straipsnis apie Lietuvos pastangas atvirai kalbėti apie Holokausto istoriją.

Kaip vakarais laiką leido Maironis? (36)

Rugsėjo 16-ąją Maironio lietuvių literatūros muziejuje lankytojams bus atvertas literatūros klasiko, prelato Maironio memorialinis butas, kuris per pastaruosius metus restauruotas visiškai tiksliai.

Vilniuje siūloma įkurti Pasaulio litvakų muziejų ir atkurti žydų institutą (35)

Puoselėjant žydų paveldą, Vilniuje siūloma įkurti Pasaulio litvakų muziejų, atkurti žydų mokslinį institutą, o Vyriausybės rūmuose įamžinti prie Lietuvos valstybės atkūrimo prisidėjusių žydų atminimą.

Emigracija: buvo išsigelbėjimas, tapo tragedija (411)

Per dešimtmetį mūsų padaugės iki 3,5 mln. Tokiais nerealiais tikslais ir bendromis frazėmis grįsta politikų kol kas tik popierinė kova su didžiausiu mūsų valstybės iššūkiu – demografiniu nuosmukiu.