„Vilniaus gelbėjimo planą žadame atskleisti rudenį“, - trečiadienį spaudos konferencijoje sakė M.Adomėnas.
Anot jo, Vilniaus savivaldybė, refinansuodama 523 mln. litų paskolas, negalvoja apie lėšų taupymą
„Ydinga šitai valdžiai, kad refinansavimas vykdomas be pastangų taupyti“, - kalbėjo M. Adomėnas. Jo teigimu, Vilniaus savivaldybė per keturis darbo metus nesugebėjo suvaldyti skolos.
Paklaustas, kaip spręstų skolos problemą, M. Adomėnas atsakė, kad būtina mažinti išlaidas ir ieškoti būdų sutaupyti.
Vilniaus savivaldybės taryba paskolų refinansavimą svarsto trečiadienį.
Tuo metu dabartinis Vilniaus meras A. Zuokas sako, kad valdant konservatoriams Vilniaus skolos padidėjo tris kartus.
Jo teigimu, 2007 metais miesto skola sudarė 274 mln. litų, o 2011 metais, valdymą perėjus dabartinei tarybai, skolos buvo tris kartus didesnės - net 798,9 mln. litų. Taip pat dvigubai išaugo ir konservatoriams vadovaujant Vyriausybei valstybės skola.
„Konservatoriams vadovaujant šaliai beveik dvigubai išaugo ir valstybės skola, taigi jie praskolino ir valstybę, ir savivaldybę. Šiandien mes ieškome sprendimų ir esame dėkingi šiai Vyriausybei, kuri supranta ir sprendžia praeitos Vyriausybės paliktas problemas, kad galėtume subalansuoti mūsų finansus, kad galėtume vykdyti funkcijas, kurių reikia vilniečiams. Vilniaus gyventojai į biudžetą sumoka ženkliai daugiau, tačiau, deja, Vyriausybė ir Seimas, planuodami biudžetus, tų pinigų neskiria Vilniui“, - pranešime spaudai cituojamas Vilniaus meras A. Zuokas.
Pasak Vilniaus mero, dar 2010 metais Finansų ministrė konservatorė Ingrida Šimonytė, pristatydama Seime 2011 metų biudžetą teigė, kad finansinė Vilniaus situacija reikalauja skubių sprendimų.
A. Zuokas aiškina, kad Vilniaus miesto savivaldybė nuo 2012 metų vykdo finansų taupymo ir pajamų didinimo programą, kurios efektas, sutaupius ir gavus papildomų pajamų iki 2015 metų - 345 milijonai litų.
Didžiausi sutaupymai ir pajamos jau gauti pertvarkius Vilniaus viešąjį transportą (108 mln. litų), taip pat efektyviau panaudojant turtą ir vykdant privatizaciją (107 mln. litų).
Pasak A. Zuoko, savivaldybė įvedusi griežtas taupymo priemones, perfinansavusi dalį skolų ir optimizavusi Viešojo transporto bei kitų įmonių darbą nuo 2012 m. sutaupė daugiau nei 70 mln. litų, tai yra beveik 15 proc. visų savarankiškų savivaldybės pajamų.
Viešojo transporto išlaidos, kurias padengia miesto biudžetas, kasmet siekia 106 mln. litų. Darželių ir kitų ikimokyklinio ugdymo įstaigų išlaikymui iš miesto biudžeto kasmet skiriama apie 60 mln. litų.
Mero tvirtinimu, savivaldybė iki šio nėra viršijusi skolinimosi limitų ir laikosi įstatymų, apibrėžiančių Savivaldybių skolinimosi taisykles.
A. Zuokas taip pat kartoja, kad Vilniaus miesto skolos susidarė dėl konkrečių priežasčių.
„Svarbiausioji – ydingas Valstybės biudžeto pajamų perskirstymas, kai savivaldybių sąskaita dengiami valstybės įsipareigojimai. Tai yra miestui deleguota daugybė funkcijų – dalinti pašalpas, suteikti socialinį būstą, nemokamai vežti visuomeniniu transportu tam tikras asmenų grupes, tačiau tam pakankamai neskiriama biudžeto lėšų", - sakoma pranešime.
Vilniuje dirbantys žmonės pernai sumokėjo 1,9 mlrd. Lt gyventojų pajamų mokesčio (GPM), tačiau miesto biudžete liko tik mažiau nei penktadalis vilniečių sumokamo GPM – 362 mln. Lt. 812 mln. Lt vilniečių GPM teko valstybės iždui ir buvo perskirstytas kitoms savivaldybėms. Į valstybės biudžetą patenka beveik 500 mln. Lt.