Finougrų tautų grupei priklausantys ir estams giminingi lyviai – seniausia Latvijos tauta. Dabartinėje Latvijos teritorijoje jie gyveno anksčiau (čia atsikėlė maždaug 3000 metų pr.Kr. ), nei į ją atvyko baltų gentys. 13 amžiuje lyviai gyveno Kuršo šiaurėje ir Gaujos upės žemupyje (abipus Rygos įlankos). Į dvi sritis ties Rygos įlanka lyvius padalijo baltų latgalių, sėlių, žiemgalių, kuršių stūmimasis šiaurės kryptimi.
12–13 a. pr. lyvių, kurių tada galėjo būti apie 20 000, žemes nukariavo atvykę vokiečiai kalavijuočiai. Vokiečių kolonistai savo nukariautą teritoriją pavadino Livland (lyvių žeme). Ilgainiui lotynizuotu pavadinimu Livonia pradėta vadinti visą dabartinės Latvijos ir Pietų Estijos teritoriją. Nuo to laiko lyviai tarsi dingo iš istorijos ištisiems šimtmečiams.
Amžiams bėgant lyvių vis mažėjo. 1860 metais jau tik apie 3000 jų gyveno dvylikoje jūros pakrantės kaimų šiauriniame Kurše, tačiau tik 2000 iš jų mokėjo lyvių kalbą Kurše ir vos 8 – apie Salacą, dabartinėje Vidžemėje, Limbažių rajono šiaurinėje dalyje. Nors 19 a. pabaigoje kilo šioks toks nacionalinis lyvių sąjūdis, 20 amžiaus pradžioje iš viso tebuvo likę tik 2000 lyvių tautybės žmonių ir tik Kurše.
Skaudžiausias smūgis – Antrojo pasaulinio karo metais
Po Pirmojo pasaulinio karo susikūrusi Latvijos valstybė globojo lyvius. 1923 metais įkurta Livonijos sąjunga. Sukurta ir tautinė jų vėliava – žalios, baltos ir mėlynos spalvos. 1931 metais pradėtas leisti žurnalas „Livli“.
Tačiau lyvių skaičius ir toliau mažėjo. 1925 metais pagal tuometinės Latvijos Respublikos statistiką beliko 1238 lyviai, tiesa, 1939 metais jų buvo priskaičiuota daugiau – apie 2000. Po Antrojo pasaulinio karo,1948 metais Latvijoje buvo likę tik apie 500–600 lyvių. Dalis jų žuvo per Kuršo žemėje vykusius aršius Vokietijos ir Sovietų Sąjungos armijų mūšius, o kita dalis pabėgo į užsienį nuo tarybinių okupantų. 1959 metais, pagal tarybinę statistiką, lyvių beliko 200, bet manoma, kad realus skaičius buvo apie 500.
1970 metais per gyventojų surašymą lyviai nebuvo skaičiuojami. Sovietų okupacijos metais daugelis lyvių buvo priversti išsikraustyti iš savo gimtųjų vietų, nemažai iš jų persikėlė į Rygą.
1990 metais jau tik apie 35 žmonės galėjo šnekėti lyvių kalba, o vos 15 iš jų – laisvai.
Lyvių kalbą moka vos keletas žmonių
1991 vasario 4 dieną Latvijos valdžia išleido rezoliuciją, lyviams sukurdama specialų regioną jų tradiciniuose kaimeliuose šiaurės Kuržemėje, kuris lyvių kalba vadinamas Livõd Randa. Šis regionas pripažintas nacionaliniu lygiu apsaugota Livonijos kultūros ir istorijos vieta. 1992 metais lyviai atkūrė laikraštį „Livli“ ir savo nacionalinį judėjimą.
1994 įkurtas jų Kultūros centras. Kitais metais lyvių kalba pradėta mokyti Latvijos universitete. Šiuo metu lyviai turi 5 folkloro ansamblius. Internete veikia tinklalapis, kuriame galima susipažinti su dramatiška lyvių istorija ir pasiklausyti autentiškos jų kalbos.
Dabar pasaulyje yra keli šimtai žmonių, laikančių save lyviais, tačiau vos vienas kitas gali pasigirti išmokęs savo gimtosios kalbos iš tėvų.
Lyvių kalbą bandoma dokumentuoti. Nemažai lyvių bendruomenės jaunimo yra susidomėję šios kalbos mokymusi, naudojasi galimybe ją studijuoti.
Tačiau sunkiausia tai, kad yra labai mažai galimybių bendrauti šia kalba. Kai kurie lyviai į savo kalbos mokymąsi žiūri kaip į laiko švaistymą, kadangi jos mokymasis nesuteikia tokių keliavimo ar ekonominio mobilumo galimybių kaip daugumos kitų kalbų.
Gali išsaugoti savo identitetą
Kita vertus, teigiama, kad lyvių identiteto, kaip Latvijos identiteto sudedamosios dalies, demonstravimas galėtų pakeisti požiūrį, esą lyvių kalbos neverta mokytis.
Kadaise po didžiųjų Europos epidemijų pakrančių kaimeliuose tebuvo likę tik dešimtys lyviškai kalbančių gyventojų. Tačiau po pusantro šimtmečio juos vėl buvo galima skaičiuoti tūkstančiais.
Dabar visiškai kiti laikai – labai svarbus metas Baltijos šalių žmonėms. Europos sąjungos atneštas saugumas ir stabilumas turėtų padrąsinti lyvių palikuonis išsaugoti savo identitetą. Taigi, kas žino, galbūt kada nors pakrančių gyventojų kalba vėl skambės senuosiuose lyvių kaimeliuose.