"Iki šiol šiuo atžvilgiu Lietuvoje buvau vienišas, tačiau pastaruoju metu vis daugiau mano tėvynainių pripažįsta, kad tuometinė Lietuvos vyriausybė susitepė antisemitizmu ir tarnavimu vokiečiams, todėl esu nepaprastai patenkintas Lietuvos vyskupų pareiškimu dėl antisemitizmo", Lenkijos dienraščiui "Gazeta Wyborcza" rašo poetas.
Dienraštis jį paprašė pakomentuoti Eišiškių žydų žudynes Antrojo pasaulinio karo metais. Mažai kas abejoja, kad tas žudynes įvykdė lenkų Armija krajowa kovotojai.
Tomas Venclova primena, kad antisemitizmu ir žydų persekiojimu, gal net didesniu mastu, kaltinimai metami ne tik lenkams, bet ir lietuviams. Jis pripažįsta, kad jie turi pagrindą.
"Didžioji dauguma lenkų Antrojo pasaulinio karo metais kovojo prieš vokiečius, o lietuviai savo pagrindiniu priešu laikė Sovietų Sąjungą ir todėl dažnai kolaboravo su hitlerininkais. Vokiečių okupacijos pradžioje Lietuva, panašiai kaip Kroatija ir Slovakija, turėjo vyriausybes, kurios siekė gauti vokiečių satelito statusą, tačiau nieko iš to neišėjo", primena T. Venclova.
Jis pažymi, jog dabartinėje Lietuvoje pasitaiko bandymų pateisinti tą tuometinės Lietuvos vyriausybės elgesį ir "galima išgirsti nuomonę, kad tuometiniai lietuviai, bendradarbiavę su hitlerininkais, buvo patriotai, vedini nepriklausomos Lietuvos idėjos".
"Tai tiesa, tačiau aš manau, kad nepriklausomybė dėl kurios kovota tokiais metodais ir turint tokius sąjungininkus, neverta savo vardo", mano T. Venclova.
"Kartais galima išgirsti argumentą, jog lietuviai buvo nuoseklūs antikomunistai. Tai irgi tiesa. Jie iš tikrųjų buvo tikri antikomunistai, tačiau iš to mažai kas išplaukia. Teisingai pastebėjo lenkų publicistas Adamas Michnikas, kad Adolfas Hitleris buvo nepaprastai nuoseklus antikomunistas, tačiau nei antikomunizmas, nei antifašizmas negali būti pagrindas atleisti žmogui nusikaltimą", rašo poetas.