Pasak BNS kalbintų Seimo narių, vertinant savaitgalio įvykius Turkijoje reikia nepamiršti, kad šioje šalyje yra buvę tiek pavykusių, tiek nepavykusių kariškių perversmų, o pasaulietinės valdžios ir kariškių santykiai Turkijoje „nėra tokie vienareikšmiški kaip kitose demokratinėse valstybėse“.
„Aš tikiu, kad Turkija su savo problemomis susitvarkys, tai nėra pirmas kartas, kaip mes žinome, ne vieną kartą jau buvo (bandymų surengti perversmą), net ir esant Turkijai NATO nare, ir dabar tas karinio perversmo bandymas įveiktas“, – BNS sakė Seimo Europos reikalų komiteto vadovas socialdemokratas Gediminas Kirkilas.
„Aš tikiuosi, kad Turkija išliks su savo įsipareigojimais, jie labai svarbūs, kaip žinote, Turkija ne kartą dalyvavo oro policijoje virš Baltijos valstybių, pabėgėlių klausimas irgi labai svarbus, kuris sprendžiamas su Turkijos pagalba. Aš vis tik manyčiau, kad Turkija laikysis įsipareigojimų, įveiks krizę“, – kalbėjo G.Kirkilas.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas „darbietis“ Artūras Paulauskas irgi pažymi: perversmai Turkijoje – ne naujiena.
„Turkijoje tai ne pirmas atvejis, yra sėkmingų, yra nesėkmingų pasikėsinimų nuversti valdžią, (Europa) gal kiek ir priprato prie įvairiausių kariškių išpuolių. Bet aišku, matyt, turės pasikeisti požiūris, nors pastaruoju metu Turkijoje vykę procesai kelia tam tikrą nerimą, ir to paties (prezidento Recepo Tayyipo) Erdogano veiksmai“, – BNS sakė A. Paulauskas.
Pasak A. Paulausko, Turkijos santykiai su Vakarų valstybėmis turėtų nesikeisti, tad ir susitarimas dėl pabėgėlių bus vykdomas ligšioline eiga.
„Sunku pasakyti, kiek tai paveiks pabėgėlių situaciją, jei santykiai Erdogano su ES išliks, kaip dabar, jokių pokyčių nebus. Jis yra oficialiai išrinktas prezidentas, jau ir tą naktį daugelio valstybių vadovai pareiškė paramą Erdoganui, matyt, stebės situaciją, ir viskas“, – svarstė Seimo NSGK vadovas.
Buvęs šio komiteto pirmininkas, jo narys konservatorius Arvydas Anušauskas sako, kad nepavykusį perversmą Turkijos prezidentas išnaudos stiprindamas savo galią.
„Aš manau, Turkija tikrai savo geopolitinės orientacijos nekeis. Kariškių perversmų tradicija Turkijoje, skirtingai nuo kitų NATO valstybių, vis dėlto iš tiesų egzistavo, ir pasaulietinės valdžios ir kariškių santykiai nėra tokie vienareikšmiški kaip kitose demokratinėse valstybėse. Mano supratimu, po nepavykusio pučo vyksta, vaizdžiai pasakyčiau, kitas perversmas, kurį organizuoja Erdoganas, stiprindamas savo valdžią, t.y. atleisdamas tūkstančiais pareigūnus, kariškius, suimdamas ir t.t. Tai ne tik reakcija į pučą, bet ir pasinaudojimas puču kaip pretekstu ženkliai sustiprinti savo valdžią. Jo polinkis į vienvaldišką valdymą, ko gero, gali būti realizuotas“, – BNS sakė A.Anušauskas.
Turkijos santykiai su ES, pasak parlamentaro, paprastesni nepasidarys, bet ir esminių pokyčiu neturėtų būti.
„Žinome tą visą patirtį, kai buvo daug kalbama apie Turkijos narystę ES, dabar, aš manau, tie santykiai nepasidarys paprastesni, ko gero, gali pasidaryti šiek tiek sudėtingesni. Nors žvelgdamas į dešimtmečių tradiciją ir Turkijos geopolitines orientacijas, nemanau, kad būtų pokyčiai“, – kalbėjo konservatorius.
Turkijoje penktadienio vakarą kariškiai bandė surengti perversmą, bet pučas žlugo. Per jį žuvo mažiausiai 250 žmonių.
Sužlugdžiusi nepatenkintų kareivių bandymą atimti valdžią iš prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano), Turkijos valdžia šeštadienį tvirtino susigrąžinusi šalies kontrolę.