49,1 proc. gyventojų manymu, K. Brazauskienė yra pakankamai turtinga ir rentos jai nereikia. 25 proc. respondentų nurodė, kad našlės/-iai iš viso neturėtų gauti rentos, tik prezidentai. 14,1 proc. apklaustųjų įsitikinimu, K. Brazauskienė turėtų sulaukti, kol bus paskirta renta, o tuomet jos atsisakyti. Kad K. Brazauskienė turėtų imti rentą pasisakė tik 8,2 proc. apklaustųjų.
Tai, kad K. Brazauskienė turėtų imti rentą dažniau pasisako aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų bei didmiesčių gyventojai. Vyresnio amžiaus, vidutinių ir mažesnių pajamų atstovai mano, kad K. Brazauskienė ir taip pakankamai turtinga, tad rentos turėtų atsisakyti.
Vyrai bei jauniausio amžiaus respondentai dažniau linkę manyti, kad rentos iš viso neturėtų būti skiriamos prezidentų sutuoktiniams.
| Ar Kristina Brazauskienė turėtų imti prezidento našlės rentą? (proc.) | |
| Taip, ji jai priklauso | 8,2 |
| Ji turėtų sulaukti, kol bus paskirta renta, o tuomet jos atsisakyti | 14,1 |
| Ne, ji yra pakankamai turtinga, rentos jai nereikia | 49,1 |
| Našlės/-iai iš viso neturėtų gauti rentos, tik Prezidentai | 25,0 |
| Nežino/ neatsakė | 3,6 |
| Iš viso | 100 |
Didžiosios dalies gyventojų nuomone, reikėtų keisti teisės aktus, reglamentuojančius rentų skyrimą: 41,6 proc. pasisakė, kad rentas turi gauti tik patys labiausiai nusipelnę asmenys, 22,8 proc. respondentų nuomone, skiriant rentą reikėtų atsižvelgti ne tik į pajamas, bet ir į turimą turtą. Kad rentas reikia panaikinti iš viso mano 22,8 proc. apklaustųjų.
Vyriausio amžiaus bei žemesnio išsimokslinimo respondentai dažniau pasisako už bet kokių rentų panaikinimą.
| Jūsų nuomone, ar reikėtų keisti teisės aktus, reglamentuojančius rentų skyrimą? (proc.) | |
| Taip, rentas turi gauti tik patys labiausiai nusipelnę asmenys | 41,6 |
| Taip, reikėtų atsižvelgti ne tik į pajamas, bet ir į turimą turtą | 22,8 |
| Taip, rentas reikia iš viso panaikinti | 22,8 |
| Ne, nieko keisti nereikia | 6,0 |
| Neturi nuomonės/ neatsakė | 6,8 |
| Iš viso: | 100 |
34,1 proc. respondentų pagrindiniu rentos skyrimo motyvu įvardijo, kad visuomenė tokiu būdu pripažintų nusipelniusių asmenų reikšmę valstybei. 28,7 proc. respondentų manymu, skirdama rentą valstybė turėtų atsidėkoti už nuveiktus darbus. 9,3 proc. teigė manantys, kad valstybė tokiu būdu galėtų užtikrinti orų pragyvenimą nusipelniusiems žmonėms.
| Jūsų nuomone, koks turėtų būti pagrindinis rentos skyrimo motyvas .....? (proc.) | |
| Visuomenė tokiu būdu pripažįsta nusipelniusių asmenų reikšmę valstybei | 34,1 |
| Valstybė tokiu būdu atsidėkoja už nuveiktus darbus | 28,7 |
| Valstybė tokiu būdu užtikrina orų pragyvenimą nusipelniusiems žmonėms | 9,3 |
| Valstybė suinteresuota, kad svarbūs žmonės negavę rentos nenusiviltų ir neišvyktų arba nepradėtų dirbti kitoms valstybėms | 3,3 |
| Kita | 7,8 |
| Neturi nuomonės/ neatsakė | 16,8 |
| Iš viso: | 100 |
L.Bielinis: našlės kartais neturi net iš ko gyventi
„Matyt, visiškai logiška, kad vadovaujantis kažkokiais kriterijais rentos skyrimas turėtų būti selekcionuojamas. Natūralu, kad skirti rentą žmogui ar jo šeimos aplinkai už nuopelnus, žinant, kad tas žmogus pakankamai turtingas, irgi nelogiška“, - apklausos rezultatus komentavo politologas Lauras Bielinis.
„Atsidėkojimas gali būti labai įvairus – apdovanojimai, simbolinės padėkos. Mano galva, mes turėtume tą kriterijų formuluoti remdamiesi oraus gyvenimo akcentu – iš tikrųjų žmonės amžiuje, našlės kartais neturi net iš ko gyventi, nors žmogus iš tikro nusipelnė. Daug tokių žmonių, tad šis kriterijus turi būti“, - mano L. Bielinis, įsitikinęs, kad rentos skyrimas turėtų būti reglamentuotas aiškiau.
Tačiau jis siūlo nepamiršti, kad renta negali būti dalijama į kairę ir į dešinę. Be to, pasak L. Bielinio, labai sunku pasakyti, kas yra visuomenei nusipelnęs žmogus. „Net žmogus, kuris tvarkingai, sąžiningai dirbo, bet dirbo paprastą darbą, irgi nusipelnė visuomenei, nes tiesiog atliko savo pareigą taip ir tokioje vietoje, kur jį likimas paskyrė“, - kalbėjo politologas.
Jo teigimu, šie klausimai išryškėja sunkmečiu – kai biudžetas mažesnis nei poreikiai.
Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų spalio 20-29 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 85 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklaustas 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%.
CITUOJANT NUORODA Į DELFI IR „SPINTER TYRIMUS“ BŪTINA