"Lietuvos geležinkelių" vadovai atmeta kaltinimus

Bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" administracija pareiškė, kad grasinančios streikuoti profesinės sąjungos reikalavimai dėl atlyginimų yra nepagrįsti ir pakvietė galimus streikininkus "nuoširdžiam dialogui".
Valstybės valdomos bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" personalo profesinė sąjunga praėjusią savaitę paskelbė, jog rengiasi visuotiniam geležinkelio darbuotojų streikui.

Anot Geležinkelio personalo profesinės sąjungos pirmininko Vladimiro Troščenkos, vienas pagrindinių geležinkeliečių reikalavimų - sumokėti kintamąsias atlyginimo dalis. Kintamoji atlyginimo dalis yra kolektyvinėje sutartyje numatytas priedas prie atlyginimo. Šio papildomo atlygio dydis priklauso nuo kiekvieno mėnesio įmonės finansinės - ūkinės veiklos rodiklių.

"Lietuvos geležinkelių" generalinis direktorius Kęstutis Dirgėla spaudos konferencijoje antradienį sakė, jog 9 šių metų mėnesius "Lietuvos geležinkelių" darbuotojai gavo jiems priklausiusią kintamąją atlyginimo dalį.

"Ginčas kilo po to, kai rugpjūčio mėnesį pasirašiau įsakymą, kad nebūtų mokama kintamoji atlyginimo dalis, nes buvo sumažėję kai kurie rodikliai", sakė K. Dirgėla. K. Dirgėla tvirtino tai padaręs, remdamasis ankstesnių bendrovės vadovų įsakymu, kuris buvo suderintas su profesinėmis sąjungomis.

Įsakymas buvo išleistas atsižvelgiant į tai, kad "Lietuvos geležinkeliai" pastaraisiais metais patyrė didelių nuostolių dėl sumažėjusių keleivių bei krovinių pervežimų.

Dabar "Lietuvos geležinkeliuose", be V. Troščenkos vadovaujamos Geležinkelio personalo profesinės sąjungos, dar veikia Lietuvos geležinkelių profesinių sąjungų federacija ir Darbininkų sąjunga.

Anot "Lietuvos geležinkelių" vadovo, rugpjūtį buvo sumažėjęs krovinių ir keleivių srautas ir, jei darbuotojams būtų išmokėta atlyginimo kintamoji dalis, galėjo vėluoti pagrindiniai atlyginimai. "Tai profesinėms sąjungoms ir buvo paaiškinta", tvirtino K. Dirgėla.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Orai: paskutinė vėsi savaitė eina į pabaigą (2)

Artimiausiomis paromis beveik kasdien praus tai didesnis, tai mažesnis lietus.

Ž. Šilėnas apie reikalavimą kelti algas: valdžia tegu įsipareigoja nešvaistyti biudžeto pinigų (93)

„Valdžia gali pasirašyti susitarimą, kad ateitų vasara, ir jis po trijų mėnesių bus įgyvendintas. Lietuvoje yra 70 tūkst. įmonių. Jeigu su visomis 70 tūkst. įmonių bus pasirašytas kažkoks įsipareigojimas, tai turės kažkokią reikšmę. Jeigu susitiko profsąjungų vadas su kokios verslo asociacijos vadu ir jie retoriniu lygmeniu sutarė, kad reikia daryti viena ar kita, tai jokios reikšmės šis susitarimas neturi. Net raštiškas“, – apie raginimus darbdaviams raštiškai įsipareigoti kelti algas kalba Žilvinas Šilėnas.

Norėdami pasipriešinti D. Grybauskaitei valstiečiai apsižioplino papildyta (60)

Valstiečių ir žaliųjų sąjunga apsižioplino: jų ir socialdemokratų koalicija nori atmesti prezidentės Dalios Grybauskaitės veto Viešųjų pirkimų įstatymui, kuriuo leidžiami vidaus sandoriai savivaldybėms ir jų valdomoms įmonėms, bet valstiečio Virginijaus Sinkevičiaus vadovaujamas Ekonomikos komitetas pritarė šalies vadovės nuomonei.

G. Paluckas: santykiai su valstiečiais akivaizdžiai pagerėjo (11)

Trečiadienį dalyvavęs valdančiosios koalicijos partnerių - „valstiečių“ ir socialdemokratų frakcijų posėdyje - išrinktasis Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad santykiai su koalicijos partneriais akivaizdžiai pagerėjo, nors dar yra spręstinų klausimų.

Černobylio katastrofos zonoje mirtis turėjo daugybę veidų: žiaurią kainą iki šiol moka ir lietuviai (125)

Praėjusių metų balandžio 26 dieną, nė kiek neperdedant galima tvirtinti, jog visas pasaulis vėl prisiminė prieš 30 metų Černobylio atominėje elektrinėje įvykusią branduolinę katastrofą, kai dėl tiek technologinių trūkumų, tiek dėl aptarnaujančio personalo klaidų sprogo ketvirtojo energobloko branduolinis reaktorius, suplėšydamas dešimtis tūkstančių tonų sveriančias betono ir metalo užtvaras, išmesdamas į atmosferą didžiulius kiekius radioaktyvių, mirtinų medžiagų, kurios pasklido ne tik po Europos šalis, bet pasiekė ir kitus žemynus.