Lietuvoje prastai pasijuto ne tik „Lukoil”: nesaldžios žinios Kremliaus ruporams

 (1332)
Lietuvos verslas moka už tai, kad Kremlius mūsų piliečiams plautų smegenis, perrašinėtų šalies istoriją ir čia kurtų antivalstybiškai nusiteikusią penktąją koloną. Tokios pozicijos laikosi Informacinio saugumo ir analizės centro (ISAC) atstovas Justas Šireika.
Lietuvoje prastai pasijuto ne tik „Lukoil”: nesaldžios žinios Kremliaus ruporams
© DELFI

J. Šireika kritikuoja Lietuvos bendroves, kurios reklamuojasi Lietuvoje retransliuojamuose rusiškuose kanaluose. Tuo metu bendrovės elgiasi dvejopai: kilus propagandos skandalams, vienos nutraukė reklamas ir nebeketina jų atnaujinti, kitos – net nebuvo nutraukusios.

Metų pabaigoje Rusijos naftos milžinas „Lukoil“ paskelbė besitraukiantis iš Lietuvos. Įmonė aiškino, kad pasitraukimui įtakos turėjo ir geopolitiniai dalykai: esą Lietuvos prezidentės pareiškimai, kad už „Lukoil“ pinigus finansuojama Kremliaus karinė agresija Ukrainoje bei nepalankūs Vyriausybės žingsniai suvalgė visą metų pelną.

Tiek „Lukoil“, tiek Lietuvoje restransliuojami Rusijos kanalai mūsų šalyje dažnai vertinami kaip Kremliaus įrankiai. Žvelgiant į Lietuvos įmonių reklamos užsakymus, rusiškuose kanaluose irgi turėtų vyrauti nekokios nuotaikos.

„Ermitažas“ užsakymais maitino visus metus

DELFI gavo sąrašą dalies Lietuvos bendrovių, 2015 m. pirkusių reklamą televizijose PBK, „NTV Mir Lietuva” ir „REN Lietuva”. Šių kanalų retransliavimas Lietuvoje vienu ar kitu metu buvo sustabdytas ar apribotas dėl įstatymų pažeidimų. Gauti žiniasklaidos stebėsenos duomenys rodo užsakytos reklamos bruto (angl. gross) vertę.

Minėto sąrašo lyderė – bendrovė „Ermitažas“, kuri praėjusiais metais reklamavosi „NTV Mir Lietuva“ (už 216 785 EUR) ir PBK (už 167 613 EUR).

„Patiksliname, kad jūsų disponuojami duomenys apie UAB „Ermitažas“ reklamos apimtis neatitinka realaus vaizdo – pernai PBK ir „NTV Mir Lietuva“ kanaluose reklamos pirkome ne daugiau nei už 60 tūkst. eurų“, – tai, kad realios išlaidos reklamai mažesnės, aiškina „Ermitažo“ rinkodaros direktorė Asta Petrušienė. Bendrovės tvirtinimu, DELFI turimi skaičiai rodo reklamos sumas nepritaikius nuolaidos.

Visus praėjusius metus reklamą rusiškuose kanaluose pirkusio „Ermitažo“ atsiųstuose atsakymuose atkreipiamas dėmesys, kad bendrovė rusiškuose kanaluose smarkiai sumažino reklamos apimtis. Be to, aiškina A. Petrušienė, reklama buvo transliuojama tik tuose reklaminiuose blokuose, kurie neturėjo jokių sąsajų su politika. „Ermitažas“ atkreipia dėmesį nuo 2016 m. reklamos šiuose kanaluose nebetransliuojantis ir jokių įsipareigojimų dėl reklamos šiais metais taip pat neturintis.

Kodėl įmonę vilioja reklama įstatymus ne kartą pažeidusiuose rusiškuose kanaluose? „Įvairioms auditorijoms pasiekti naudojame skirtingus kanalus. PBK ir „NTV Mir Lietuva“ kanalai pasiekia specifinę auditoriją, kurią sunkiau pasiekti kitais kanalais“, – paaiškino A. Petrušienė.

Nekalba arba ginasi, kad netyčia

„Senukai“ rusiškose televizijose reklamą ėmė pirkti metų pabaigoje. Už 10 759 EUR reklamuotasi „NTV Mir Lietuva“, dar 7220 EUR atseikėta PBK.

„Senukai“ į DELFI pateiktus klausimus neatsakė.

Bendrovės „Topo grupė“, valdančios prekybos tinklą „Topo centras“, teigimu, reklama rusiškuose kanaluose tris praėjusių metų mėnesius – sausį, kovą ir balandį – transliuota dėl personalo kaitos ir žmogiškosios klaidos.

„2014 m. lapkričio pradžioje media planavimo agentūrai buvo nurodyta nutraukti reklamą, tačiau šis sprendimas dėl personalo kaitos ir žmogiškosios klaidos nebuvo laiku įvykdytas. Bet kuriuo atveju, 2015 m. komunikacijoje reklamos dalis PBK nesiekė 1 proc. viso komunikacijos svorio“, – sako bendrovės „Topo grupė“ atstovas ryšiams su žiniasklaida Žilvinas Kulvinskis.

DELFI turimais duomenimis, prekybos centrus „Iki“ valdanti bendrovė „Palink“ praėjusių metų sausį-vasarį reklamavosi „NTV Mir Lietuva“ (už 39 325 EUR), PBK (už 31 569 EUR) ir „Ren Lietuva“ (už 15 246 EUR).

„Palink“ viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė sakė, kad komunikacija minimuose kanaluose buvo sustabdyta dėl praėjusių metų pradžioje viešojoje erdvėje kilusių neramumų, susijusių su atitinkamų kanalų transliuojamu turiniu. „Kol kas reklama minėtuose kanaluose nėra atnaujinta. Šiuo metu vertiname situaciją ir galimybes atnaujinti transliacijas“, – teigė B. Čaikauskaitė.

„Maxima LT“ reklamą nutraukė neribotam laikui

Bendrovė „Maxima LT“ reklamavosi tik praėjusių metų sausį – likusią metų dalį reklamų nepirko.
„Iš tiesų, sprendimas nutraukti reklamą prorusiškuose kanaluose buvo priimtas po didelio atgarsio visuomenėje sulaukusių įvykių – vieno iš prorusiškų kanalų – PBK – parodytos propogandinės laidos bei po to sekusių kai kurių iš šių kanalų retransliacijos ribojimų šalyje“, – aiškina „Maxima LT“ atstovė spaudai Renata Saulytė.

Pasak jos, „Maxima“ yra lietuviško kapitalo prekybos tinklas Lietuvoje, bendrovės istorija glaudžiai siejasi su visos šalies bei verslo istorija.

R. Saulytės teigimu, veiksmų, prieš priimdama galutinį sprendimą visai nesireklamuoti minėtuose kanaluose, bendrovė ėmėsi jau gerokai anksčiau. Prorusiškuose kanaluose transliuota reklama visada buvo griežtai planuojama, prieš daugiau nei dvejus metus visiškai atsisakyta įvaizdinės reklamos, o kaininė reklama, atsižvelgus į savo kitakalbių klientų poreikius, buvo nukreipta išskirtinai tik į autorines šou laidas, o ne į informacines laidas, kurios dažniausiai pasitelkiamos kaip propagandos įrankis.

Renata Saulytė
Renata Saulytė
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

„Nors esame apolitiški, vis tik, Rusijai vykdant agresyvią užsienio (ypatingai Baltijos šalių atžvilgiu) politiką, maža to, vėliau paskelbus daugelio lietuviškų produktų embargą, transliuoti lietuviškumą puoselėjančio turinio reklamą šie kanalai mums pasirodė netinkami ir neatitinkantys mūsų įmonės vertybių. Todėl reklama prorusiškuose kanaluose buvo nutraukta neribotam laikui“, – aiškina R. Saulytė.

Stebina ryžtas reklamuotis

„Lyginant su Lietuvos įmonių reklamos biudžetais lietuviškose televizijose, rusiškoms televizijoms už reklamą jų eteryje sumokamos pastebimai mažesnės, tačiau dažnai vis tiek gana įspūdingos sumos. Kartu nemaloniai stebina, kad kai kurios gerai žinomos mažmeninės prekybos įmonės Kremliaus televizijose pasiryžusios reklamuotis nepaisant nieko“, – DELFI kalbėjo Informacinio saugumo ir analizės centro (ISAC) atstovas J. Šireika.

Pasak J. Šireikos, šios įmonės nekreipia dėmesio į tai, kad Kremliaus kontroliuojamos televizijos teisina ginkluotą Rusijos agresiją, sąmoningai iškraipo informaciją ir atvirai meluodamos kvailina žiūrovus. Pašnekovas akcentuoja, kad visų rusiškų TV, apie kurias kalbame, – PBK, „NTV Mir Lietuva” ir „REN Lietuva” – retransliavimas Lietuvoje vienu ar kitu metu buvo sustabdytas ar apribotas dėl įstatymų pažeidimų. Šie kanalai taip bausti už melą apie sausio 13-osios įvykius ir karo bei neapykantos kurstymą. Pastarosios televizijos garsėja netinkamu ir šališku informacijos pateikimu, nuolatiniu žurnalistų etikos principų nesilaikymu.

Justas Šireika
Justas Šireika
© DELFI (K. Čachovskio nuotr.)

J. Šireiką labiausiai nustebino, kad didžiulę sumą – per 380 tūkst eurų – reklamoms Kremliaus kontroliuojamose televizijose pernai išleido statybinėmis ir namų apyvokos prekėmis prekiaujantis tinklas „Ermitažas”. Vien per pirmus du pernykščių metų mėnesius per 86 tūkst. eurų už reklamą Kremliaus televizijose sumokėjo ir maisto prekių parduotuves „Iki“ valdanti „Palink”.

Kitas mažmeninę prekybą vykdantis verslas rusiškose TV reklamavosi rečiau – „Senukai” ir „TOPO Centras” išleido apytiksliai po 18 tūkst., o „Maxima” – apie 10 tūkst. eurų. Tačiau, pastebi ISAC atstovas, yra ir sveikintinų pavyzdžių – rusiškuose kanaluose reklamos nepirko „Rimi”, „Elektromarkt”, „Norfos mažmena”, „Makveža”, „Avitela”.

BMA: įvyko reklamos užsakovų rokiruotės

Minėtus rusiškus kanalus valdančios bendrovės „Baltic Media Alliance“ (BMA) Verslo plėtros Baltijos šalyse vadovė Ginta Krivma išsisuko nuo klausimų, kiek reklamos užsakymų praėjusiais metais sumažėjo procentine išraiška. Pasak G. Krivmos, medija yra dinamiškas verslas, keičiasi vartotojų poreikiai ir medijų vartojimo įpročiai, todėl kinta ir reklamos užsakovų siūlomų paslaugų/prekių reklama bei jos sklaidos kanalai.

„Praėjusiais metais, kaip ir kituose kanaluose, mūsų grupės kanaluose įvyko reklamos užsakovų rokiruotės. Didžioji dalis reklamos užsakovų veikia ne emocijomis, o priimdami racionalius sprendimus – prekę/paslaugą reikia parduoti, tai pagrindiniai verslo kriterijai. Reklamos užsakovai vertina mūsų auditorijos dydį bei perkamąją šios auditorijos galią“, – sakoma BMA pateiktame atsakyme.

BMA tvirtina į priekį žvelgiantis optimistiškai. Ir toliau ketinama išnaudoti trijose Baltijos šalyse veikiančio žiniasklaidos holdingo BMA privalumus, toliau planuojama siūlyti integruotos reklamos sprendimus trijose Baltijos šalyse.

Moka už tai, kad Kremlius plautų smegenis

Parlamentaras, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas sako pritariantis pilietinei nuostatai Lietuvos įmonėms nepirkti reklamos rusiškose televizijose. Jis primena, kad ir iš Rusijos pusės lietuviškam verslui buvo sudarytos neįmanomos sąlygos veikti, daug kam eksportą teko perorientuoti į kitas šalis.

Arvydas Anušauskas
Arvydas Anušauskas
© DELFI (O.Gurevičiaus nuotr.)

„Kai kurie mūsų reklamos gamintojai žiūri į Rusijos kanalų panaudojimą reklamai atsainiai, lyg nieko tokio. (…) Manyčiau, reklamos nedavimas atspindi, vienas dalykas, pilietinę poziciją, o jeigu verslą darantiems žmonėms vienodai atrodo, kaip ir kokiame kontekste jų prekės reklamuojamos, kokiame kontekste, laidose atsiduria, tai, manau, daugiau kenkia jiems patiems nei padeda“, – mano A. Anušauskas.

Jam antrina J. Šireika. Pasak jo, reklamos laiką Kremliaus TV kanaluose perkantis verslas prisideda prie to, kad šie kanalai būtų išlaikomi finansiškai.

„Tai reiškia nei daug nei mažai: Lietuvos verslas moka už tai, kad Kremlius mūsų piliečiams plautų smegenis, perrašinėtų šalies istoriją ir čia kurtų antivalstybiškai nusiteikusią penktąją koloną. Jeigu kas apie tai negalvoja arba viską nurašo argumentui „verslas yra verslas”, jiems būtų pats metas susimąstyti. Nes tai veda į niekur – tegul pasidomi, kaip šiandien verslininkams sekasi Donecke, Luhanske ar Kryme“, – dėsto ISAC atstovas.

Pasak J. Šireikos, jeigu noras papildomai uždirbti ir toliau nugalės savisaugos instinktą, matyt, pribręs laikas diskusijai apie reklamos ribojimus propagandą skleidžiančiuose kanaluose.

Bijo dėl reputacijos, tačiau lemia ir pragmatizmas

Komunikacijos planavimo agentūros OMD generalinis direktorius Darius Gricius išskiria du rinkoje vyraujančius požiūrius.

„Vieni ryšius ir investicijas tuose kanaluose nutraukė ir negalvoja grįžti. Dalis reklamdavių nebuvo nutraukę, jie kaip pirko reklamą, taip perka. Pagrindinis šių požiūrių skirtumas būtų lietuvių ir tarptautiniai prekiniai ženklai. Galima sakyti, lietuviški ženklai labiau ar jautriau žiūri. Jie reklamavimąsi ar nesireklamavimą tuose kanaluose sieja su reputaciniais prekinio ženklo dalykais“, – DELFI aiškino D. Gricius.

Pasak D. Griciaus, laisviau ir paprasčiau į šį reikalą žiūri tarptautiniai prekiniai ženklai. Jie labiau laikosi pragmatinės pozicijos: jei kanalą žiūrinčią auditoriją pasiekti naudinga, ten ir investuoja.

„Jei pragmatiškai ten reklamuotis apsimoka, tada dilema. Sprendimas priimamas galvojant apie prekės ženklą, ar, auditorijos nuomone, tai pakenks tavo prekiniam ženklui, ar ne. Čia yra pagrindinė dilema. O toliau galima filosofuoti: jei kanalai legaliai transliuojami, kodėl neturėčiau ten transliuoti reklamos, ne nusikaltimas tai daryti“, – svarstė OMD vadovas.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 

Lietuvoje

R. Paksas: VSD turėtų susidomėti, kas yra prieš lietuvišką verslą (16)

Partijos Tvarka ir teisingumas lyderis Europos Parlamento narys Rolandas Paksas, vertindamas situaciją, besiklostančią aplink Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, jos vadovą Joną Milių bei kai kuriuos nacionalinio verslo subjektus, sako, kad destruktyviais veiksmais turėtų susidomėti ir Valstybės saugumo departamentas (VSD).

Restauruotoje Palangos viloje „Anapilis“: ir vaiduokliai, ir V. Kernagio „Indėnų vasara“ (4)

Legendinė Palangos vila „Anapilis“ prikelta naujam gyvenimui. Ketvirtadienį restauruoto pastato durys buvo atvertos visuomenei, o netrukus tuščias patalpas užpildys renginiai bei Palangos kurorto muziejaus eksponatai.

V. Adamkus tapo Šiaulių garbės piliečiu (7)

Šiaulių miesto taryba ketvirtadienį vienbalsiai pritarė siūlymui kadenciją baigusiam prezidentui Valdui Adamkui suteikti miesto garbės piliečio vardą.

D. Grybauskaitė: Lietuva ir Lenkija vienodai supranta geopolitinius iššūkius (13)

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Lenkijos Prezidentu Andrzejumi Duda, praneša prezidentės spaudos tarnyba.

Vakarienėje su medžiokle – V. Baltraitienė, J. Milius ir „Biovela Group“ vadovas papildyta A. Butkevičiaus komentaru (193)

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė ir Veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius kartu su Latvijos ministru ir mėsos perdirbimo įmonės „Biovela“ vadovu liepos pabaigoje dalyvavo bendroje vakarienėje su medžiokle. Kritikai teigia, kad šis susitikimas kelia klausimų dėl skaidrumo.