Bet kuri saugoma teritorija, kurioje auga plačialapės klumpaitės, laikoma tos šalies pasididžiavimu. Rengiamos specialios išvykos, kad būtų galima pamatyti laukines orchidėjas.
Gamtininkai sako, kad Verkių regioninis parkas galėjo būti trečia pagal dydį klumpaitės augimvietė Europoje: daugelyje šalių jos nėra tiksliai suskaičiuotos ir įvertintos. Sutariama, jog daugiausia klumpaičių vienoje vietoje auga Italijoje, šias gėles saugantis parkas rengia mokamas ekskursijas. Antra pagal dydį klumpaičių augimvietė gali būti Estijoje, Vokietijoje arba Austrijoje.
Kūreno laužus
Vilniuje, Verkių regioniniame parke prie Žaliųjų ežerų, nuo seno buvo žinoma didelė plačialapės klumpaitės augimvietė. Nors poilsiautojų srautas gana gausus, didesnio poveikio žmonės klumpaitėms nedarė, nes augo tankiame miške, slepiamos krūmynų. Prieš porą metų pradėti Verkių regioninio parko tvarkymo darbai, Balsio ežero pakrantėje imta kirsti mišką, jo vietoje numatyta poilsio zona. Pernai iškirstas dar didesnis miško plotas, kuriame yra viena iš dviejų svarbiausių plačialapių klumpaičių augimviečių.
Iškirtus mišką, kai kuriose vietose pašalinus krūmus, plačialapės klumpaitės augimvietė tapo atvira. Dėl to birželio pradžioje daugumą žydinčių augalų nuskynė poilsiautojai, likusius, jau peržydėjusius, nušienavo parko darbuotojai.
"Plačialapė klumpaitė atviroje vietoje neauga, jai būtini medžiai ir krūmai. Be to, parko darbuotojai klumpaičių augimvietėse kūreno laužus: degino šakas, nušienautą žolę", - LŽ sakė Botanikos instituto mokslininkas Zigmas Gudžinskas.
Jis teigė nesuprantąs Verkių regioninio parko projektuotojų ir darbuotojų, kodėl į Raudonąją knygą įrašyto augalo augimvietę nuspręsta paversti rekreacine zona.
Poilsio zona
"Tragedija prasidėjo tada, kai Verkių regioninio parko planavimo schemą patvirtino Vyriausybė, o šią schemą rengę autoriai neatsižvelgė į gamtos vertybes, tiksliau - visai jomis nesidomėjo ir toje vietoje parengė rekreacinę zoną, - teigė Lietuvos gamtos fondo generalinis sekretorius Pranas Mierauskas. - Dėl to buvo iškirstas miškas, išdegintos klumpaitės. Visa tai padaryta neva tam, kad būtų gražu žmonėms".
Gamtininkų teigimu, vienas iš planavimo schemos autorių - Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Bendrosios geografijos katedros vedėjas profesorius Paulius Kavaliauskas - LŽ sakė buvęs šio projekto konsultantas ir sunkiai prisimenąs metų senumo istoriją.
"Regioninis parkas nėra rezervatas, tai nuo seno lankoma vieta, turinti naudojimo tradicijas. Todėl, atsižvelgiant į įvairias vertybes, buvo sudaryta planavimo schema. Rekreacinėje zonoje, kuri atiduota poilsiui organizuoti, kartais pasitaiko kokia žolelė, tačiau pirmenybė skiriama rekreacijai, ir čia jau nieko nepadarysi: negali juk vienu metu valgyti dešrą ir ją saugoti ateičiai", - sakė Kavaliauskas
Žala gamtai
Botanikos instituto mokslininkų skaičiavimais, iki sunaikinimo Verkių regioniniame parke augo 67 tūkstančiai klumpaičių. Šiemet čia rasta vos trečdalis šių augalų, įtrauktų į Lietuvos raudonąją knygą. Bauda už vieno tokio augalo sunaikinimą - 50 litų, todėl gamtai padarytą žalą mokslininkai vertina iki 250 tūkstančių litų.
Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus viršininkas Selemonas Paltanavičius tokį mokslininkų skaičiavimą pavadino niekiniu. "Teismas tokį ieškinį iš karto atmestų. Norint tokią bylą laimėti, reikia įrodymų: kartografijos, nuotraukų", - sakė jis.
Paltanavičius teigė anksčiau apie Verkių regioniniame parke išnaikintas klumpeles nieko negirdėjęs.
Botanikos instituto mokslininkai LŽ sakė rašę raštus ministerijai, tačiau tik tada, kai klumpaičių augimvietė buvo sunaikinta. Nuniokotą miško plotą įamžinę vaizdajuostėse ir fotojuostose, gamtininkai laukė šios vasaros, kad įsitikintų, kokia žala padaryta.
Lietuvos gamtos fondo gamtininkai ketina atsodinti plačialapes klumpaites. "Kreipsimės į Verkių regioninio parko administraciją, kad vieta, kurioje dar liko šių reto grožio augalų, būtų aptverta", - sakė Mierauskas. Jo teigimu, dėl retumo ir grožio šie augalai Europoje tapo neoficialiu gamtos apsaugos simboliu.