Pavyzdžiui, turime vieną aukščiausių moterų išsilavinimo rodiklių, tačiau jų galimybės įsidarbinti bei gauti už tą patį darbą vyrų atlygį mažesnės už ES vidurkį. Kita vertus, seksualinis priekabiavimas darbe pas mus siekia vos kelis procentus, ES – nuo 40 iki 50 proc.
Europa išsivadavo iš vyriškumo krizės, Lietuva tik įžengė į ją
Anot sociologės Giedrės Purvaneckienės, sąrašas rodo, kad problemos yra tos pačios visose ES šalyse. „Kalbėdama apie Lietuvą, norėčiau paminėti kontrastus, tuos punktus, kurie labiausiai skiriasi nuo vidurkio. Tyrimai rodo, kad pas mus daug mažiau seksualinio priekabiavimo atvejų darbe – vos keli procentai. Gal taip nutiko todėl, kad pas mus seksualinis priekabiavimas uždraustas įstatymu. Tuo tarpu galios ir įtakos mūsų moterys turi ne tiek daug, kaip atrodytų. Regis, dabar turime ir prezidentę, ir Seimo pirmininkę, ir dvi ministres, atsakingas visai ne už moteriškas sritis, tačiau moterų Seime, kitose valdžios institucijose mažiau nei kitose šalyse“, - komentavo mokslininkė.
Dar vienas kontrastas Lietuvos nenaudai – net 67 proc. aukštųjų mokyklų absolventų yra moterys, tačiau jų įsidarbinimo galimybės, lyginant su vyrais, mažesnės už ES vidurkį, kaip ir atlygis už darbą.
G. Purvaneckienės teigimu, šiuo metu svarbiausias artimas tikslas – sutelkti visiems jėgas, kad būtų priimtas įstatymas, apibrėžiantis smurtą artimoje aplinkoje kaip nusikaltimą, o ne šeimos narių reikalą.
„Tai būtų lūžio taškas. Šeimoje Lietuvos moterys patiria ypatingai daug smurto – tai vienas liūdniausių dalykų, kurį mes turime. Paskutinis patikimas tyrimas šioje srityje buvo darytas 1997 m. Pavyzdžiui, Suomijoje smurtą patyrusių moterų tuomet buvo 25 proc. moterų, Lietuvoje – net 42 proc. Tai vienas aukščiausių rodiklių bent jau Vakarų tipo šalyse“, - įsitikinusi sociologė.
Anot jos, į kovą už lyčių lygybę Lietuvoje labai svarbu įtraukti vyrus. Vakarai esą jau „prasirgo“ vyriškumo krize, o Lietuva kaip tik į ją įžengė.
„Vyrai stoja į gynybinę poziciją, jie nenori pokyčių ir vis dar įsitikinę, kad tam tikrus darbus ir toliau turi atlikti moterys, nes jeigu juos darys jie, tai pakenks jų vyriškumui. Todėl turi būti strateginė linija, įtraukianti vyrus į judėjimą už lygybę, naikinanti stereotipus, kad moteris iš prigimties turi virti ir skalbti, kad vyrai iš prigimties gabesni už moteris ir pan.“, - svarstė G. Purvaneckienė.
JAV ambasadorė Lietuvoje Anne Elizabeth Derse priminė 1995 metus, kai dabartinė JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton viešai pareiškė, kad moterų teisės – pirmiausiai žmogaus teisės.
„Tuo metu jos teiginys atrodė kaip revoliucinis. Dabar tai pripažįsta visas pasaulis. Visgi moterys vis dar patiria nelygybę, smurtą, esminių jos teisių pažeidimus. Visame pasaulyje daugybė moterų kasdien patiria kurios nors rūšies smurtą. Kai kuriose pasaulio šalyse vyrų mušamos net 70 proc. moterų. JAV taip pat turi šią problemą. Nuo smurto šeimoje kasmet miršta 12 tūkst. moterų, dar keli milijonai sužalojama. Valstybei tai kasmet kainuoja 6 mlrd. dolerių. JAV policija tik prieš 30 metų ėmė reaguoti į skambučius dėl smurto šeimoje, nes nei smurtas, nei išprievartavimas šeimoje nebuvo laikoma nusikaltimu. Tuo tarpu priėmus smurtą šeimoje kontroliuojantį įstatymą, nuo 1994 iki 2000 m. nemirtinų smurto atvejų sumažėjo dvigubai“, - teigė ambasadorė.
Šiemet JAV vykdys švietimo kompaniją, kurios tikslas – įtikinti ir visuomenę, kad smurtas prieš moteris yra netoleruotinas.
Dirbančios moterys namų ūkio darbams skiria 39 valandas
Minėtas sąrašas, Europos lyčių lygybės instituto vadovės Virginijos Langbakk teigimu, skirtas ne tik egzistuojančioms problemoms parodyti, bet ir nurodo veiklos gaires.
„Kol tu nežinai, kad egzistuoja problema, negali jos ir išspręsti. Kuo daugiau visuomenė turės žinių šiais klausimais, tuo daugiau turės pasirinkimų, nes žinos savo potencialias galimybes “, - teigė V. Langbakk.
Anot Europos lyčių lygybės instituto ekspertų, ES moterų užimtumo rodiklis vidutiniškai 12,1 proc. mažesnis nei vyrų. Net 31 proc. moterų dirba nepilną darbo dieną, nes turi rūpintis vaikais ar pagyvenusiais tėvais. Tokių vyrų tik 7,4 proc. Be to, 84 proc. vyrų, kurie turi vaikų, nebuvo išėję vaiko priežiūros atostogų ar net nesvarstė tokios galimybės.
Tuo tarpu moterys, auginančios vaikus iki 12 metų, uždirba mažiau nei tos, kurios vaikų neturi. Jų atlyginimų skirtumas siekia net 11,5 proc. Vyrams ši taisyklė negalioja – netgi atvirkščiai. Vaikų turintys vyrai uždirba šiek tiek daugiau nei jų neturintys. Apskritai moterys ES uždirba vidutiniškai 17,5 proc. mažiau nei vyrai.
Dirbančios moterys 39 valandas per savaitę dar skiria ūkio bei kitiems darbams namuose, vyrai – 26. Vien vaikų priežiūrai moterys kiekvieną dieną skiria tris kartus daugiau laiko nei vyrai (atitinkamai 60 ir 22 min.). Kasdien viena valanda ilgiau nei vyrai moterys ruošia valgį, plauna indus ir tvarko namus.
Dar keletas įdomių faktų. Iš 543 Nobelio premijos ir premijos už ekonomikos tyrimus laureatų, kurie apdovanojami nuo 1901 m., moterų yra vos 41. Tik 10 proc. politikų, kurie minimi per televizijos žinias, yra moterys. Tarp pagrindinių televizijos laidų personažų moterų yra tik 32 proc.
Nacionaliniuose parlamentuose moterys sudaro 24 proc., Europos parlamente – 35 proc., Europos Komisijoje – 33 proc. Tuo tarpu tarp ministrų moterų yra vos 2 proc.
Skandinavijoje vaikinai skatinami rinktis moteriškas profesijas, ir atvirkščiai
Anot vienos iš Europos lyčių lygybės instituto viešnių, Švedijos ambasadorės Lietuvoje Ulrikos Cronenberg-Mossberg, šis sąrašas jai tikrai nebuvo linksmas pasiskaitymas.
„Norėčiau paminėti keturias temas. Visos jos – naujosios Švedijos lyčių lygybės politikos prioritetai. Viena iš jų – smurtas prieš moteris. Kita – lygybė tarp vyrų ir moterų, kai kalbame apie įtaką visuomenėje, politikoje, valdžioje, versle, žiniasklaidoje. Toliau – ekonominė nepriklausomybė bei vyrų ir moterų teisė gauti vienodą išsilavinimą, tą patį darbą, tą patį atlygį už jį. Galiausiai – lygus darbo paskirstymas namų ūkyje prižiūrint vaikus ar slaugant ligonius. Švedijos premjeras, paklaustas, kokia tema aktualiausia švenčiant Tarptautinę moters dieną, minėjo kaip tik tai. Žinau, kad jo paties šeimoje šis pasiskirstymas yra tolygus, nes jo žmona – taip pat politikė“, - pasakojo ambasadorė.
Įdomu, kad problema, kaip pasidalinti namų ūkio ir vaikų priežiūros darbus, aktuali ir kitoje Skandinavijos šalyje – Suomijoje. Anot jos atstovės Marjos-Liisos Kiljunen, Suomijos valdžia įsitikinusi, kad tiek vyras, tiek moteris turi teisę į mokslą, siekti karjeros aukštumų, todėl jie vienodai turi rūpintis šeimos reikalais. Kad tai būtų įmanoma, netgi imtasi finansiškai skatinti vyrų tėvystės atostogas.
„Lyginant su kitu pasauliu, moterų padėtis Skandinavijoje yra geresnė. Kita vertus, ekonominis sunkmetis vėl bloškia atgal. Moterų nedarbas Suomijoje daug didesnis nei vyrų, todėl šiuo metu svarbiausias klausimas – moterų pozicija darbo rinkoje. Didžiausia problema – atlygis už tą patį darbą. Kas 3-4 metus atliekamas lyčių barometras rodo, kad moterų darbas vertinamas prasčiau nei vyrų (atitinkamai 80 ct ir 1 EU). Mūsų darbo rinkoje labai ryškios moteriškų ir vyriškų darbų tendencijos. Moterys dažniau užsiima vaikų priežiūra, mokymais, sveikatos apsauga, vyrai renkasi technines profesijas. Susidaro įspūdis, kad labiau apsimoka remontuoti automobilius nei gydyti žmones. Kiek pinigų moteris uždirba per gyvenimą, tai atsispindi ir pensijoje“, - aiškino Suomijos ambasadorė Lietuvoje.
Anot ambasadorės, šiuo metu Suomijoje vaikinai skatinami rinktis tradiciškai moteriškas profesijas, o merginos – specializuotas inžinierines specialybes. Tikimasi, kad tai padės išnykti susiskaldymui tarp vyriškų ir moteriškų profesijų. Taip pat įstatymo tvarka norima apibrėžti atlyginimo dydžius už tam tikrus darbus.
Panašia linkme, anot Airijos ambasadorės Philomenos Murnaghan, juda ir jos šalis. Iki ekonominės krizės Airija buvo pasiekusi 60 proc. moterų užimtumo darbo rinkoje lygį. Moterys šioje šalyje, kaip ir Lietuvoje, yra labai išsilavinusios: aukštąjį išsilavinimą turi net 51 proc.
Vienas svarbiausių Airijos tikslų lyčių lygybės politikos srityje – moterų socialinės ir ekonominės gerovės principas, kitaip tariant, kad moterys galėtų būti ne tik socialiai aktyvios, bet ir pasiekti norimą ekonominę gerovę. Taigi visose šalyse skamba tas pats leitmotyvas – sudaryti sąlygas, kad moterims šeima netrukdytų siekti norimo išsilavinimo, karjeros bei ekonominės nepriklausomybės.