Lietuvių kalbai gresia išnykimas. Bent jau skaitmeninėje erdvėjetyrimas

 (81)
Naujo tyrimo duomenimis, 21-ai Europos kalbai gresia išnykimas skaitmeninėje erdvėje, informuoja huffingtonpost.co.uk. Didžiausia grėsmė išnykti – islandų, latvių, lietuvių ir maltiečių kalboms, kiek mažesnė rizika bulgarų, graikų, vengrų ir lenkų kalboms.
Lietuvių kalbai gresia išnykimas. Bent jau skaitmeninėje erdvėje
© A.Stackevič nuotr.

Mančesterio (Jungtinė Karalystė) universiteto tyrėjai padarė išvadą, kad nemažai kalbų nesulaukia pripažinimo skaitmeniniame pasaulyje, tarimo ir rašybos tikrinimo sistemose, balso paslaugose (pvz., „siri“ paslauga išmaniajame telefone „iPhone“), automatinėse vertimo sistemose.

Tyrimą atliko 200 specialistų. Jie vertino su kalba susijusias technologines naujoves keturiose srityse: automatinio vertimo, bendravimo, teksto analizės ir kalbinių šaltinių prieinamumo srityse.

Islandų, latvių, lietuvių ir maltiečių kalbos minėtose kategorijose surinko mažiausiai balų.

Daugiausia technologijų kuriama su anglų kalba (lyginant su kitomis Europos kalbomis), tiesa, tyrėjų vertinimu, technologinis palaikymas nėra puikus, tiesiog geras.

Vidutinės paramos sulaukė olandų, prancūzų, vokiečių, italų ir ispanų kalbos. Baskų, bulgarų, katalonų, graikų, vengrų ir lenkų kalbų padėtis prastesnė, išnykimo rizika joms didelė.

Tyrėjai padarė išvadą, kad Europoje reikia didelio indėlio, kuriant trūkstamas technologijas ir susiejant jas su kalbomis, kurioms gresia išnykimas skaitmeniniame pasaulyje.

Tyrėjo profesorės Sophios Ananiadou teigimu, Jungtinėje Karalystėje dauguma žmonių naudoja programinę įrangą nė nesusimąstydami, kad joje yra ir su kalba susijusių technologijų.

Anot jos, su kalba susijusios technologijos palengvina gyvenimą, daugeliu atveju praverčia, „vis populiarėjant skaitmeninei informacijai ir komunikacijai, su kalba susijusios technologijos turi būti prieinamos didesniam skaičiui kalbų, antraip pasunkės bendradarbiavimas su mūsų kaimynais Europoje“.

Vienas iš tyrėjų profesorius Hansas Uszkoreitas teigė: „Mūsų tyrimo rezultatai kelia nerimą. Dauguma Europos kalbų turi per mažai (technologinių) išteklių, o kai kurios apskritai ignoruojamos. Šiuo požiūriu daugelio mūsų kalbų ateitis atrodo neaiški.“

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 

Lietuvoje

Lietuvos parkai tapo pavojinga vieta: žmones iš upės vijo su šautuvu (181)

Šeštadienį Merkio upės pakrantėje, Dzūkijos nacionaliniame parke, sklypo savininkas ginklu gąsdino upėje žvejojusius žvejus. Tai vyko žvejybos šventės metu, kai Merkio upėje žvejojo daugybė žvejų.

J. Latynina: problema – ne islamo galia, o Europos silpnumas (32)

„Yra toks amerikiečių autorius Davidas Weberis, sukūręs kosminę operą apie kapitoną Honorą Harringtoną. Joje aprašoma Žemės federacija, kurią valdo biurokratija, visiškai nesigaudanti, kas vyksta aplinkui. Yra pagrindo manyti, kad Harringtonas aprašė ES“, – portalui LRT.lt sako garsi rusų žurnalistė ir rašytoja Julija Latynina.

Pirmas Lietuvos pilietis tarnaus Vokietijos kariuomenėje (6)

Vilniuje gyvenantis Jonas Dovydas Jaehnas greičiausiai taps pirmuoju Lietuvos piliečiu, kuris tarnaus Vokietijos kariuomenėje.

A. Pabedinskienė: ar norime, kad žmonės gyventų iš pašalpų? (39)

Valstybės remiamos pajamos (VRP), taikomas skaičiuojant piniginę socialinę paramą skurdžiai gyvenantiems asmenims, galėtų būti didinamos labai nedaug, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė.

Įtarimai V. Tomaševskio partijai: plagijavo rusus ir prancūzus? (145)

Lietuvos lenkų rinkimų akcija-krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) neseniai su neslepiamu pasididžiavimu pristatė naująjį partijos logotipą. Tačiau socialiniuose tinkluose jau ėmė plisti žinia, kad logotipe pavaizduota „tradicinė šeima“ – kažkur matyta. Iš tikrųjų logotipas neįtikėtinai panašus į kelių judėjimų vėliavas.