Lietuvių kalbai gresia išnykimas. Bent jau skaitmeninėje erdvėjetyrimas

 (81)
Naujo tyrimo duomenimis, 21-ai Europos kalbai gresia išnykimas skaitmeninėje erdvėje, informuoja huffingtonpost.co.uk. Didžiausia grėsmė išnykti – islandų, latvių, lietuvių ir maltiečių kalboms, kiek mažesnė rizika bulgarų, graikų, vengrų ir lenkų kalboms.
© A.Stackevič nuotr.

Mančesterio (Jungtinė Karalystė) universiteto tyrėjai padarė išvadą, kad nemažai kalbų nesulaukia pripažinimo skaitmeniniame pasaulyje, tarimo ir rašybos tikrinimo sistemose, balso paslaugose (pvz., „siri“ paslauga išmaniajame telefone „iPhone“), automatinėse vertimo sistemose.

Tyrimą atliko 200 specialistų. Jie vertino su kalba susijusias technologines naujoves keturiose srityse: automatinio vertimo, bendravimo, teksto analizės ir kalbinių šaltinių prieinamumo srityse.

Islandų, latvių, lietuvių ir maltiečių kalbos minėtose kategorijose surinko mažiausiai balų.

Daugiausia technologijų kuriama su anglų kalba (lyginant su kitomis Europos kalbomis), tiesa, tyrėjų vertinimu, technologinis palaikymas nėra puikus, tiesiog geras.

Vidutinės paramos sulaukė olandų, prancūzų, vokiečių, italų ir ispanų kalbos. Baskų, bulgarų, katalonų, graikų, vengrų ir lenkų kalbų padėtis prastesnė, išnykimo rizika joms didelė.

Tyrėjai padarė išvadą, kad Europoje reikia didelio indėlio, kuriant trūkstamas technologijas ir susiejant jas su kalbomis, kurioms gresia išnykimas skaitmeniniame pasaulyje.

Tyrėjo profesorės Sophios Ananiadou teigimu, Jungtinėje Karalystėje dauguma žmonių naudoja programinę įrangą nė nesusimąstydami, kad joje yra ir su kalba susijusių technologijų.

Anot jos, su kalba susijusios technologijos palengvina gyvenimą, daugeliu atveju praverčia, „vis populiarėjant skaitmeninei informacijai ir komunikacijai, su kalba susijusios technologijos turi būti prieinamos didesniam skaičiui kalbų, antraip pasunkės bendradarbiavimas su mūsų kaimynais Europoje“.

Vienas iš tyrėjų profesorius Hansas Uszkoreitas teigė: „Mūsų tyrimo rezultatai kelia nerimą. Dauguma Europos kalbų turi per mažai (technologinių) išteklių, o kai kurios apskritai ignoruojamos. Šiuo požiūriu daugelio mūsų kalbų ateitis atrodo neaiški.“

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Lietuva galės vykdyti pabėgėlių apklausas Italijoje (7)

Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas teigia sutaręs su Italijos kolega Marco Minniti, kad Lietuva jau netrukus galėtų vykdyti pabėgėlių Italijoje apklausas.

Klausimas dėl R.Pakso neliečiamybės Europos Parlamento komitete atidėtas (6)

Europos Parlamento Teisės reikalų komitete klausimas dėl buvusio „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininko Rolando Pakso teisinės neliečiamybės atidėtas iki kito posėdžio, vyksiančio birželio pabaigoje.

Švenčionyse - siūlymas mero pavaduotoją keisti mero bendrapartiete (6)

Švenčionių rajono meras Lietuvos laisvės sąjungos atstovas Rimantas Klipčius ruošiasi atleisti savo pavaduotoją, Liberalų sąjūdžio atstovą Kęstutį Trapiką – pirmadienį popietę registruotas tarybos sprendimo projektas su tokiu siūlymu.

Vasaros pradžia bus audringa: griaudės ir lis (13)

Gegužės ir birželio sandūra atneš gaivias, drėgnas ir vėjuotas permainas. Savaitei baigiantis, pirmomis birželio dienomis, bus vėsiau nei savaitės pradžioje.

Darbo santykiai keisis tūkstančiams: 10 mitų ir 9 paneigimai (97)

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pakilo į reklaminę kovą dėl Darbo kodekso: sukonstravo bei paneigė 10 populiariausių mitų arba „mitų“. Bet profesinėms sąjungoms atstovaujantis advokatas Nerijus Kasiliauskas sako, kad 9 iš 10 ministerijos neigiamų mitų iš tiesų nebūtinai turi būti vadinami mitais.