Lietuvių kalbai gresia išnykimas. Bent jau skaitmeninėje erdvėjetyrimas

 (81)
Naujo tyrimo duomenimis, 21-ai Europos kalbai gresia išnykimas skaitmeninėje erdvėje, informuoja huffingtonpost.co.uk. Didžiausia grėsmė išnykti – islandų, latvių, lietuvių ir maltiečių kalboms, kiek mažesnė rizika bulgarų, graikų, vengrų ir lenkų kalboms.
© A.Stackevič nuotr.

Mančesterio (Jungtinė Karalystė) universiteto tyrėjai padarė išvadą, kad nemažai kalbų nesulaukia pripažinimo skaitmeniniame pasaulyje, tarimo ir rašybos tikrinimo sistemose, balso paslaugose (pvz., „siri“ paslauga išmaniajame telefone „iPhone“), automatinėse vertimo sistemose.

Tyrimą atliko 200 specialistų. Jie vertino su kalba susijusias technologines naujoves keturiose srityse: automatinio vertimo, bendravimo, teksto analizės ir kalbinių šaltinių prieinamumo srityse.

Islandų, latvių, lietuvių ir maltiečių kalbos minėtose kategorijose surinko mažiausiai balų.

Daugiausia technologijų kuriama su anglų kalba (lyginant su kitomis Europos kalbomis), tiesa, tyrėjų vertinimu, technologinis palaikymas nėra puikus, tiesiog geras.

Vidutinės paramos sulaukė olandų, prancūzų, vokiečių, italų ir ispanų kalbos. Baskų, bulgarų, katalonų, graikų, vengrų ir lenkų kalbų padėtis prastesnė, išnykimo rizika joms didelė.

Tyrėjai padarė išvadą, kad Europoje reikia didelio indėlio, kuriant trūkstamas technologijas ir susiejant jas su kalbomis, kurioms gresia išnykimas skaitmeniniame pasaulyje.

Tyrėjo profesorės Sophios Ananiadou teigimu, Jungtinėje Karalystėje dauguma žmonių naudoja programinę įrangą nė nesusimąstydami, kad joje yra ir su kalba susijusių technologijų.

Anot jos, su kalba susijusios technologijos palengvina gyvenimą, daugeliu atveju praverčia, „vis populiarėjant skaitmeninei informacijai ir komunikacijai, su kalba susijusios technologijos turi būti prieinamos didesniam skaičiui kalbų, antraip pasunkės bendradarbiavimas su mūsų kaimynais Europoje“.

Vienas iš tyrėjų profesorius Hansas Uszkoreitas teigė: „Mūsų tyrimo rezultatai kelia nerimą. Dauguma Europos kalbų turi per mažai (technologinių) išteklių, o kai kurios apskritai ignoruojamos. Šiuo požiūriu daugelio mūsų kalbų ateitis atrodo neaiški.“

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Rusiška propaganda vadinamai knygai – A. Verygos pratarmė (18)

Rusiškos propagandos knygai apie blaivybę pratarmę parašęs Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ginasi „kaip muselė išrūgose“ ir, teigdamas, kad skaitytojai patys pajėgūs atsirinkti informaciją, įrodo, kad meluoja. Taip LRT.lt teigia politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka. „A. Veryga ir verygininkai aiškino, kad žmogus yra durnas ir negali pasirinkti. Šiuo atveju – klausimas, kada A. Veryga melavo: ar varydamas savo propagandą tada, ar dabar“, – sako jis.

S. Skvernelis prieštarauja iniciatyvai įteisinti 40 dienų atostogas (5)

Premjeras Saulius Skvernelis nepritaria Seimo „valstiečių“ iniciatyvai įteisinti 40 dienų parlamentarų atostogas.

S. Skvernelis perspėja socialdemokratus dėl tolesnio bendradarbiavimo papildyta V. Pranckiečio komentaru (72)

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis perspėja socialdemokratus nevilkinti sprendimo dėl tolesnio darbo valdančiojoje koalicijoje. „Valstiečių“ deleguotas premjeras sako, kad jis alternatyvią paramą siektų užsitikrinti nelaukdamas formalaus koalicijos partnerių sprendimo, jei šie diskusijas bandytų nukelti iki biudžeto priėmimo stadijos.

Etikos sargai skelbs sprendimą dėl deklaracijų laiku nepateikusių europarlamentarų (5)

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) trečiadienį paskelbs, ar daugelis Lietuvos atstovų Europos Parlamente pažeidė įstatymus, nes laiku nedeklaravo privačių interesų.

Geologai pateiks rekomendacijas dėl Gedimino kalno gelbėjimo (10)

Lietuvos Geologijos tarnyba pateiks rekomendacijas, kokius sprendimus reikėtų priimti siekiant išsaugoti avarinės būklės Gedimino Kalną Vilniuje.