Lietuvių kalbai gresia išnykimas. Bent jau skaitmeninėje erdvėjetyrimas

 (81)
Naujo tyrimo duomenimis, 21-ai Europos kalbai gresia išnykimas skaitmeninėje erdvėje, informuoja huffingtonpost.co.uk. Didžiausia grėsmė išnykti – islandų, latvių, lietuvių ir maltiečių kalboms, kiek mažesnė rizika bulgarų, graikų, vengrų ir lenkų kalboms.
© A.Stackevič nuotr.

Mančesterio (Jungtinė Karalystė) universiteto tyrėjai padarė išvadą, kad nemažai kalbų nesulaukia pripažinimo skaitmeniniame pasaulyje, tarimo ir rašybos tikrinimo sistemose, balso paslaugose (pvz., „siri“ paslauga išmaniajame telefone „iPhone“), automatinėse vertimo sistemose.

Tyrimą atliko 200 specialistų. Jie vertino su kalba susijusias technologines naujoves keturiose srityse: automatinio vertimo, bendravimo, teksto analizės ir kalbinių šaltinių prieinamumo srityse.

Islandų, latvių, lietuvių ir maltiečių kalbos minėtose kategorijose surinko mažiausiai balų.

Daugiausia technologijų kuriama su anglų kalba (lyginant su kitomis Europos kalbomis), tiesa, tyrėjų vertinimu, technologinis palaikymas nėra puikus, tiesiog geras.

Vidutinės paramos sulaukė olandų, prancūzų, vokiečių, italų ir ispanų kalbos. Baskų, bulgarų, katalonų, graikų, vengrų ir lenkų kalbų padėtis prastesnė, išnykimo rizika joms didelė.

Tyrėjai padarė išvadą, kad Europoje reikia didelio indėlio, kuriant trūkstamas technologijas ir susiejant jas su kalbomis, kurioms gresia išnykimas skaitmeniniame pasaulyje.

Tyrėjo profesorės Sophios Ananiadou teigimu, Jungtinėje Karalystėje dauguma žmonių naudoja programinę įrangą nė nesusimąstydami, kad joje yra ir su kalba susijusių technologijų.

Anot jos, su kalba susijusios technologijos palengvina gyvenimą, daugeliu atveju praverčia, „vis populiarėjant skaitmeninei informacijai ir komunikacijai, su kalba susijusios technologijos turi būti prieinamos didesniam skaičiui kalbų, antraip pasunkės bendradarbiavimas su mūsų kaimynais Europoje“.

Vienas iš tyrėjų profesorius Hansas Uszkoreitas teigė: „Mūsų tyrimo rezultatai kelia nerimą. Dauguma Europos kalbų turi per mažai (technologinių) išteklių, o kai kurios apskritai ignoruojamos. Šiuo požiūriu daugelio mūsų kalbų ateitis atrodo neaiški.“

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Ataskaita apie Lietuvą: šalis – rizikos zonoje (213)

Pajamų nelygybė Lietuvoje yra viena didžiausių Europos Sąjungoje ir didėja nuo 2012 m. Ji atsiranda dėl žemos ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų užimtumo didelio skirtumo, didelių darbo užmokesčio skirtumų, riboto mokesčių sistemos progresyvumo ir minimalios socialinės apsaugos sistemos silpnumo.

Europos Komisija suabejojo socialiniu modeliu Lietuvoje (96)

Lietuvoje priimtas ir atidėtas socialinis modelis, tikėtina, padidins darbo santykių lankstumą, nes sumažės darbuotojų atleidimo iš darbo išlaidos ir bus plačiau naudojamos terminuotos darbo sutartys, tačiau lieka abejonių, ar pagal naują socialinį modelį užtikrinama pakankama socialinė apsauga.

D. Grybauskaitė: knygų mugė skatina ieškoti bendrų istorinių vardiklių (11)

Vienas didžiausių regione kultūros renginių – Vilniaus knygų mugė – yra kasmet laukiama, ji skatina Lietuvą ieškoti bendrų istorinių vardiklių su kitomis valstybėmis, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Prokurorei – įtarimai prekyba poveikiu stambiu mastu: įvardija daugiau nei 9,5 tūkst. eurų sumą (442)

Tyrimas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vadovės Ritos Aliukonienės yra susijęs su Darbo partijos bylos nagrinėjimu Aukščiausiame Teisme, pranešė Generalinės prokuratūros atstovai.

Valstybės tarnybos laukia pokyčiai: teks dirbti tomis pačiomis sąlygomis kaip kitiems? (247)

Iki šiol valstybės tarnautojai naudojasi kur kas palankesnėmis darbo sąlygomis negu visi kiti darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Tačiau nauja valdžia jau planuoja pokyčius.