Taip mano Panevėžio rajono gyventoja Neringa (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi), kurios paaugliai sūnus ir dukra jau kelintas mėnuo gyvena globėjų šeimoje. Pažįstamų padedama ji paprašė Panevėžio rajone išrinkto Seimo nario užtarimo – padėti susigrąžinti atžalas.
Moteris prašymą grąžinti vaikus ketina išsiųsti ir Panevėžio rajono vaikų teisių apsaugos skyriui bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai.
Prieš tai du kartus laikinai atimtus vaikus susigrąžinusi moteris viliasi, kad ir trečias kartas nemeluos. Neringa teigia net „užsikodavusi“ nuo alkoholio vartojimo, kad tik atgautų atžalas.
Rajono Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistai atkerta: tai, kad motina du ar tris mėnesius yra blaivi, dar ne priežastis jai grąžinti vaikus. Pasak jų, moteris privalo įrodyti, kad sugebės jais rūpintis.
Be vaikų likusi motina nerimauja, kad jai už nugaros rezgamas sąmokslas – laikinąją jos vaikų globėją siekiama padaryti nuolatine.
Panevėžio rajono vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėja Irena Matuzevičienė patikino, kad taip nėra. Pasak jos, laikinoji Neringos vaikų globa bus peržiūrėta šį rudenį. Vaiko teisių gynėjai, seniūnijos socialiniai darbuotojai vertins, ar nepasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo skirta globa. Į posėdį bus pakviesta ir Neringa, ir jos vaikų globėja. Jame bus sprendžiama: grąžinti vaikus Neringai, tęsti jų laikinąją globą ar nustatyti nuolatinę globą (rūpybą). Pastaroji nustatoma teismo sprendimu.
„Jokie Seimo nariai mums negali nurodyti, kaip elgtis vienu ar kitu atveju“, – pabrėžė vedėja. Ji paaiškino, kad šiuo atveju svaresnis yra Neringos vaikų balsas – su kuo jie nori gyventi.
Pretekstas girtauti – laidotuvės
Prieš kelis mėnesius Neringos 15 metų sūnus ir 13-metė dukra buvo apgyvendinti tame pačiame kaime įsikūrusioje daugiavaikėje šeimoje, nes motina kelias dienas iš eilės girtavo.
Paaugliai pasiguodė netoliese gyvenančiai savo penkis vaikus auginančiai moteriai – pastarosios dukra draugauja su Neringos dukra.
Daugiavaikė motina priglaudė girtaujančios kaimynės atžalas. Panevėžio rajono vaikų teisių apsaugos skyrius ją paskyrė laikinąja vaikų globėja. Moteriai mokama globos pašalpa – po 152 eurus už kiekvieną vaiką.
Neringa neneigia, kad vaikai iš namų išėjo dėl to, kad ji, kaip pati sako, užgėrė. Kaip tvirtino moteris, mirė jos slaugyta senyva močiutė, po laidotuvių, per gedulingus pietus, ji išlenkė taurelę sielvartui apmalšinti ir „užsikabino“.
„Gėriau gal kokias tris keturias dienas, ne daugiau. Dukra pasipasakojo draugei, ši prasitarė savo motinai, o ta mano vaikams pasiūlė pas ją apsigyventi. Jai naudinga, nes už vaikus gauna pinigus. Savų turi penkis, nelengvai verčiasi. Namas mažas, vietos visiems neužtenka. Juk dabar turi septynis vaikus, o aš su vyru gyvenu 180 kvadratinių metrų name“, – „Sekundei“ tvirtino Neringa.
Moters teigimu, rajono Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistai paskubėjo skirti laikinąją globą. Esą tada, kai vaikai išėjo iš namų, ji greitai liovėsi gerti, nes kreipėsi pagalbos į medikus, šie suleido ilgai veikiančių vaistų, slopinančių alkoholio potraukį.
Paklausta, ar pirmas kartas, kai iš jos paimami vaikai, Neringa neslėpė, kad prieš tai jos dukra ir sūnus du kartus buvo apgyvendinti Linkaučių vaikų globos namuose. Moteris neneigia piktnaudžiavusi svaigiaisiais gėrimais, bet tikina, kad vaikai nebuvo apleisti.
Trylikametė Neringos dukra atsisako su ja bendrauti. Motina mano, kad mergaitę prieš ją nuteikia globėja. Sūnus motinos nevengia. Pasak Neringos, jis nori grįžti namo.
„Negaliu normaliai pasikalbėti su dukra, nes globėja manęs neįsileidžia, nors aš turiu teisę lankyti vaikus“, – niršo moteris.
Neringa piktinosi, kad jos paaugliai vaikai globėjos šeimoje patys gaminasi maistą.
Pragėrė už namą gautus pinigus
I. Matuzevičienė neneigia, kad globėjų šeimos buitinės sąlygos nėra idealios, tačiau mano, kad bent jau šiuo metu Neringos vaikams ten yra geriau nei namuose. Pasak jos, Neringa dėl girtavimo ir vaikų nepriežiūros jau kuris laikas yra rajono socialinės rizikos šeimų sąraše.
Vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėjos teigimu, juokinga kaltinti juos be rimtos priežasties paėmus vaikus ar lyginti su prieštaringai vertinama norvegų vaiko teisių apsaugos tarnyba.
„Vaikai iš šeimų paimami tik kraštutiniais atvejais. Šiuo atveju patys paaugliai pasiprašė prieglobsčio, nes nebeapsikentė motinos girtavimo“, – „Sekundei“ teigė I. Matuzevičienė.
Pasak jos, Neringa liko be pragyvenimo šaltinio – nebegauna pašalpų už vaikus, todėl rūpinasi kuo greičiau juos susigrąžinti. Esą taip ji elgiasi kaskart, kai išsiblaivo po daugiadienių išgertuvių.
Vedėjos teigimu, prieš kurį laiką Neringa Panevėžio rajone pardavė sodo namą, kuriame anksčiau gyveno su vaikais. Pastaruoju metu ji su vaikais gyveno name, į kurį persikraustė susipažinusi su dabartiniu savo vyru.
Vaikų teisių apsaugos skyrius iš pradžių jai nedavė leidimo parduoti sodo namą, tačiau moteris įtikino specialistus, kad pardavusi šį būstą pirks kitą. Gavusi sutikimą, ji pažado netesėjo. Pasak I. Matuzevičienės, už namą gavusi pinigų Neringa su vyru pradėjo girtauti.
„Kai mes pas juos nuvažiuodavome, rasdavome jau nebegalinčius išlipti iš lovos, prie jos stovėjo kibirai gamtiniams reikalams atlikti. Sutuoktinių kaimynai mums skambindavo ir pasakodavo, kad taksistai jiems į namus pristatydavo alaus pakuotes, nes patys jie jau nebenusigaudavo iki parduotuvės. Namuose nebuvo jokio maisto. Vaikai patys pasiprašė kaimynės, kad ji priimtų į savo šeimą“, – kalbėjo vedėja.
Vaikų teisių apsaugos specialistai neskubėjo rajono Savivaldybės administracijai siūlyti Neringos vaikams skirti laikinąją globą, tačiau motina nesiliovė lėbauti, kol baigėsi visi pinigai.
„Neringa, kai gerdavo, labai blogai elgdavosi su vaikais, plūsdavo juos visokiais žodžiais. Dabar ji negeria, bet praėjo per mažai laiko, kad mes patikėtume, jog ji pasitaisė“, – sakė I. Matuzevičienė.
Galimybė susigrąžinti palikta
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Bendrųjų reikalų poskyrio vyresnioji specialistė Danutė Umbrasienė patvirtino, kad Lietuvoje vaikai paimami iš šeimos tik kraštutiniais atvejais, kai yra iškilusi grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei. Dažniausiai vaikas paimamas skubos tvarka, kai reikia nedelsiant imtis priemonių jo saugumui užtikrinti, arba tada, kai vaikas negali būti grąžintas į aplinką, kurioje jam kiltų grėsmė.
Vaikai negrąžinami į šeimą, kai darbas su pastarąja neduoda jokių teigiamų rezultatų, kai vaikams augti tokioje šeimoje būtų nesaugu.
Vaiko tėvai (globėjai), nesutinkantys su vaiko teisių apsaugos specialistų veiksmais ar priimtais sprendimais, gali savo pasirinkimu paduoti skundą savivaldybės merui arba savivaldybės administracijos direktoriui. Dėl savivaldybės institucijų pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo gali būti paduotas skundas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriui Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo nustatyta tvarka.
Jeigu jų netenkina pastarųjų institucijų atsakymai ar priimti sprendimai, jie gali kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Per 2014 metus Lietuvoje laikinoji globa (rūpyba) nustatyta 1885 vaikams. Metų pabaigoje buvo 2388 globojami vaikai. Per 2014-uosius Panevėžio rajone laikinoji globa nustatyta 17 vaikų (2014 m. pabaigoje – 45).
Pernai 1124 vaikai, kurie buvo laikinai globojami, grąžinti tėvams. Panevėžio rajone tais metais tėvams grąžinta 11 vaikų.