Daugiausiai laisvo laiko turi vienišos moterys
Lietuvoje toks tyrimas buvo darytas senokai – dar 2003 m., tačiau Statistikos departamento specialistai teigia, kad šiais skaičiais Europos ekspertai naudojasi iki šiol – tik šiek tiek pakoreguojamos skaičiavimo metodikos, todėl rezultatai skiriasi nežymiai. Tyrimas, kuriame buvo apklausti asmenys nuo 10 metų, neatskleidžia tikrojo žmonių užimtumo, tačiau parodo dienotvarkės skirtumus tarp įvairių socialinių grupių.
Pavyzdžiui, tyrimas parodė, kad miesto ir kaimo gyventojai šiek tiek skirtingai paskirsto savo laiką. Kaimiečiai vidutiniškai beveik pusvalandžiu daugiau nei miestiečiai laiko skiria apmokamam darbui bei valanda daugiau – namų ruošai ir šeimos priežiūrai. Darbui, mokymuisi ir namų ūkio bei šeimos priežiūrai miestiečiai per dieną skyrė (neatsižvelgiant į amžių ir savaitės dieną) vidutiniškai 6 valandas 14 minučių, kaimiečiai – 7 valandas 28 minutes. Laisvas laikas sudarė atitinkamai 4 valandas 43 minutes mieste ir 4 valandas 3 minutes kaime. Daugiau kaip pusę laisvo laiko tiek mieste, tiek kaime sudarė televizijos žiūrėjimas.
Statistikos departamento duomenimis, dirbantys asmenys darbui skyrė vidutiniškai 5 valandas per dieną (skaičiuojant visoms savaitės dienoms). Jei šias valandas paskirstytume darbo dienoms, gautume 7 val. Prie darbo pridėjus namų ūkio darbus ir šeimos priežiūrą, tai sudarė trečdalį dirbančių asmenų paros laiko.
Dirbančios moterys mažiau nei dirbantys vyrai skyrė laiko mokamam darbui, tačiau 1 valanda 45 minutėmis daugiau namų ir šeimos priežiūrai. Taigi dirbančios moterys mokamam ir nemokamam darbui skyrė vidutiniškai 1 valanda ir 10 minučių daugiau nei vyrai ir dėl to turėjo 1 valanda mažiau laisvo laiko. Tiesa, namų ruošai ir vaikų priežiūrai sugaištamas laikas priklauso nuo vaikų amžiaus. Šeimose, turėjusiose bent vieną vaiką iki 7 m. amžiaus, namų ūkio ir šeimos priežiūrai moterys sugaišdavo vidutiniškai po 6 valandas, vyrai – 3,5 valandos mažiau.
Su sutuoktiniu gyvenančios moterys (įskaitant gyvenančias neregistruotoje santuokoje) namų ūkio ir šeimos priežiūrai skyrė valanda daugiau nei vienišos.
Palyginti su Europos šalimis, atlikusiomis analogiškus tyrimus, Lietuvos gyventojų laiko panaudojimas buvo artimiausias prancūzams, tačiau turėdami tiek pat laisvo laiko prancūzai dažniau ėjo į svečius ar bendravo šeimoje, o lietuviai daugiau laiko praleido prie televizoriaus.
Moterys prie televizoriaus praleidžia 1 val. 59 min. per dieną, vyrai – 2 val. 36 min.
Prieš keletą metų Europos agentūros paskelbti rezultatai didelių permainų neparodė, išskyrus tai, kad moterys mokamam darbui skiria valanda mažiau laiko nei anksčiau. Šis laikas perkeliamas į namų ruošą ir laisvalaikį. Tuo tarpu vyrai šiek tiek daugiau laiko nei anksčiau skiria savo laisvalaikiui.
„Eurostat“ ir „Harmonised european time used survey“ duomenimis, 20-74 metų lietuvės darbui per parą (nepriklausomai nuo darbo dienų ir amžiaus ) skiria 3,31 val. Palyginimui belgės dirba tik 1 val. 53 min., italės – 2 val. 6 min., prancūzės – 2 val. 17 min. Bendras ES vidurkis – 2 val. 6 min. Vyrai lietuviai dirba 4 val. 55 min. - taip pat daugiau nei išsivysčiusių šalių piliečiai, bet keliolika minučių mažiau nei kaimynai latviai.
Dirbančios lietuvės darbui skiria 5 val. 55 min., namų ruošai – 3 val. 24 min., miegui – 8 val. 13 min., valgymui – 2 val. 16 min., laisvalaikui – 3 val. 5 min. Vyrai šioms veikloms skiria atitinkamai 6 val. 31 min., 1 val. 39 min., 8 val. 8 min., 2 val. 23 min., 4 val. 2 min.
Maždaug 1 val. 18 min. lietuvės moterys užtrunka gamindamos valgį, 22 min. skiria indų plovimui, 59 min. - namų tvarkymui, apie 15 min. - skalbimui ir lyginimui, 20 min. - kasdieniams pirkiniams, 25 min. - vaikų priežiūrai. Vyrai gamindami valgį užtrunka vos 20 min., indų plovimui – 4 min., namų tvarkymui – 39 min., skalbimui ir lyginimui – po 1 min., kasdieniams pirkiniams – 13 min., vaikų priežiūrai – 7 min.
Apskritai namų ruošai lietuvės moterys skiria 4 val. 29 min. Šiuo atžvilgiu išsiskiria italės, namų ruošai skiriančios net 5 val. 20 min. per dieną. Taip pat daug laiko namų ruošai skiriama Ispanijoje, Slovėnijoje, Vengrijoje ir Estijoje, mažiausiai laiko – Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje ir Latvijoje (mažiau nei 4 val.).
Lyginant su kitomis šalimis, tiek lietuvės moterys, tiek vyrai dirba palyginti daug. Trumpiausiai dirba norvegės (3 val. 46 min.) bei vokietės. Tarp vyrų daugiausiai laisvalaikio taip pat turi norvegai (5 val. 38 min.). Primename, kad šiuos skaičius dalinasi ir savaitgaliai.
Savo laisvalaikį lietuviai dažniau praleidžia prie televizoriaus nei bendraudami, vaikščiodami į kultūrinius renginius ar dar kuo nors užsiimdami. Tiek moterys, tiek vyrai prie televizoriaus praleidžia daugiau nei 50 proc. savo laisvalaikio, bendravimui lieka 13 proc. (vyrams) arba 14 proc. (moterims). Skaitymui skiriama 8-10 proc. laisvo laiko, sportui – 6-7 proc.
Procentus pavertus valandomis ir minutėmis, gautųsi, kad moterys prie televizoriaus prasėdi 1 val. 59 min. per dieną, vyrai – 2 val. 36 min. Bendravimui ir vieni, ir kiti skiria apie pusvalandį, skaitymui – po 23 min., sportui moterys randa laiko vos 13 min. per dieną, vyrai – 21 min. Hobiui moterys skiria vos 3 min. per dieną, vyrai – 12 min.
Tyrimas atspindi, kaip žmonės įpratę gyventi ir kokia kultūra persiėmę
Darbuotojų mokymo ir konsultavimo apie žmogiškuosius išteklius įmonės „Kitokie projektai“ partneris ir konsultantas Ernestas Lapinskas pabrėžė, kad tyrimo rezultatai yra suvidurkinti. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, dalis žmonių prie televizoriaus praleidžia daug daugiau laiko, o dalis – mažiau. Lygiai tas pats su kitomis veiklomis, todėl tokia informacija – pirmiausiai gera proga susimąstyti, kaip mes gyvename. Mat tenka pripažinti, kad savo gyvenimo laiko mes iš esmės neplanuojame. Geriausiu atveju planuojami darbai bei kažkokie dideli gyvenimo įvykiai – vestuvės, gimtadienis ir pan., tačiau daugybė gyvenimo aspektų, kurie taip pat gali būti planuojami, tiesiog nutinka.
„Todėl panašūs tyrimai atspindi ne tiek tai, kaip žmonės planuoja savo laiką, bet tai, kaip jie įpratę gyventi ir kokia kultūra persiėmę, kol sąmoningai nesusimąsto ir nenusprendžia gyventi kitaip. Pavyzdžiui, yra žmonių, net ir Lietuvoje, kurie nusprendžia nežiūrėti televizoriaus. Man pasakojo, kad Olandijoje net kilo masinis judėjimas, kurio dalyviai atsisako televizoriaus, kuris valgo mūsų laiką, nuolat prikausto dėmesį ir todėl neleidžia pailsėti taip, kad iš tiesų atsigautume. Todėl prancūzų, kurie laisvalaikį dažniau leidžia bendraudami, tendencija man, kaip psichologui, patrauklesnė.
Mes atsigauname ir stiprėjame ne pabėgdami į televizijos programas, o bendraudami, aktyviai dalindamiesi. Tuo tarpu šiuolaikiniame pasaulyje galimybių bendrauti, deja, vis mažėja. Pavyzdžiui, amerikiečių ekspertai pastebi, kad mažėja telefoninių skambučių tiek verslo, tiek asmeninėje aplinkoje. Jei kažkas skambina, žmogus jau suklūsta, ar kas neatsitiko, nes įpratęs gauti elektronines žinutes arba bendrauti elektroniniais laiškais, per socialinius tinklus. Dažnėja atvejų, kai skambučiai derinami elektroniniu būdu ar žinutėmis“, - pasakojo E. Lapinskas.
Psichologas taip pat pastebėjo, kad tyrimas parodė, jog moterys kaip dirbo ūkio darbus, taip ir dirba. Anot jo, šiais laikais tai iš tiesų įdomus reiškinys. Juk anksčiau moterys turėdavo daug laiko skirti ūkio darbams, nes nebuvo automatinės pagalbos. Dabar atsirado automatinės skalbyklės, indaplovės, kiti prietaisai, tačiau ir toliau juos prižiūri bei aptarnauja moterys.
Paklaustas, ar iš tiesų, kaip rodo tyrimas, esame darboholikų tauta, pašnekovas pabrėžė, kad darboholizmas iš tiesų yra lietuvių bruožas, kurį pastebi ir darbdaviai užsienyje. Kita vertus, galbūt jį skatina ir tam tikras nerimastingumas, nuolatinė baimė prarasti darbą, netekti darbdavio palankumo ir pan. „Be to, pas mus susiklosčiusi tokia darbo sistema – nusistovėjusios tam tikros tradicijos, vadovų požiūris į darbuotojus ir pan. Juk ne be pagrindo atsiradę anekdotai apie tai, kaip kreivai kolegos nužvelgia lygiai penktą valandą iš darbo išeinantį žmogų“, -svarstė E. Lapinskas.