Lietuva buvo vadinama 1 klausimo valstybe

Krašto apsaugos ministrės pareigas konservatoriaus Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje ėjusi Rasa Juknevičienė atskleidė, kaip Lietuva buvo matoma Europos Sąjungoje, kai pradėjo kalbėti apie savo energetinės nepriklausomybės siekius nuo Rusijos. Pasak politikės, mūsų šalis buvo nusipelniusi vieno klausimo valstybės vardo, nes nuolatos akcentuodavo Rusijos grėsmę.

Tai R. Juknevičienė pareiškė konservatorių šešėlinės vyriausybės diskusijoje su Darbo partijos deleguotu kultūros ministru Šarūnu Biručiu.

Seimo narė siūlė Kultūros ministerijai kelti Rusijos „minkštosios galios“ klausimą Europos šalių kultūros ministrų susitikimuose.

„Siūlau nebijoti apie tai kalbėti. Nelengva bus iš pradžių, kaip ir mums dėl energetikos nebuvo lengva. Kaip mus vadino single issue state, kai dešimt metų kalbėdavome apie Rusiją. Dabar jau truputį pamatė, kas yra kas. Tai jeigu mūsų ministrai kalbėtų vienu balsu (ne tik gynybos ministrai, kurie kalba uždaruose posėdžiuose, bet ir kultūros, švietimo ministrai), tada, manau, Europoje būtų lengviau suprasti daugelį mūsų dalykų“, - diskusijoje kalbėjo R. Juknevičienė.

Regi grėsmę

Konservatoriai trečiadienį surengė diskusiją, kaip užkardyti informacinius karus ir kokių priemonių šiame fronte turi imtis Kultūros ministerija. Dėl šios priežasties į posėdį buvo pakviestas kultūros ministras Š. Birutis.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas A. Kubilius pažymėjo, kad Rusija savo „minkštąja galia“ naudojasi ne tik Lietuvoje, tačiau pas mus esą apie tai užsimenama tik puse lūpų, kai tuo tarp Estijos Valstybės saugumo departamentas esą kalba visiškai atvirai.

„Galima pamatyti visą seriją dalykų, kurie kalbant apie Rusijos „minkštąją galią“ kelia nerimą. Pradedant nuo tų pačių lyg ir sąmoningai kultūrinių veiksmų, kuriais siekiama ar tai pažeminti lietuvius, ar sunervinti. Tai ryškiai matomi dalykai, kaip ir tas pats Olego Gazmanovo koncertas. Matome Rusijos žiniasklaidą ir Piervyj Baltijskij kanalą su sąmoningomis provokacijomis – ar siekiant perrašyti istoriją, ar vėl kažką pratestuoti. Matome ir Lietuvos televizijas, kurios labai mėgsta rodyti, matyt, subsidijuojamas rusiškas programas ir ,mūsų manymu, per daug tą mėgsta“, - pasakojo A. Kubilius.

„Tai tampa arba jau yra strategine problema, kuriai sprendimo iki šiol dar mes neturime“, - pridūrė konservatorių lyderis.

Paaiškino, kodėl matome rusiškus filmus

Savo ruožtu „darbiečių“ kultūros ministras Š. Birutis aiškino, kad Lietuvos neatsparumas Rusijos „minkštajai galiai“ susijęs iš dalies su apsileidimu, iš dalies su finansavimo trūkumu Lietuvos kultūros plėtrai.

„Reikia pripažinti, mes šioje vietoje esame truputį apsileidę“, - sakė politikas.

„Ne paslaptis, Rusija skiria dideles lėšas ir žmogiškuosius resursus, nes puikiai supranta, kad per jėgą nepasieks to, ką galima pasiekti per „minkštąją galią“, tai yra per kultūrą. Deja, jie mus sėkmingai... na, nepasakysiu, kad visiškai tvarko, bet šiek tiek sprendžia savo uždavinius“, - pridūrė kultūros ministras.

Š. Birutis teigia, kad savo vertybes reikia ginti ne tik nuo Rusijos, bet ir nuo Lenkijos, „kuri yra šalia ir kuri lygiai taip pat bandys ir bando siekti savo interesų“.

Kultūros ministras pabrėžė, kad Rusija savo „minkštosios galios“ plėtrai skiria labai didelius pinigus ir Lietuvai su tuo konkuruoti sunku. Jo teigimu, neįmanoma ir visko drausti, nes tai prieštarauja Lietuvos įstatymams.

Pasak Š.Biručio, net ir kalbant apie Piervyj Baltijskij kanalą, Visuomenės informavimo įstatymas gina transliuotoją, tad norint nutraukti transliacijas reikia įrodyti, jog norima apsaugoti konstitucinę santvarką, žmogaus sveikatą, garbę, orumą, privatų gyvenimą ar dorovę.

„O jie, puikiai, žinodami įstatymus, vaikšto ant briaunos“, - sakė Š. Birutis, pasiūlęs, vietoje draudimų, geriau skleisti savo ideologiją ir vertybes.

Ministras pasakojo, kad per Kultūros tarybą numatoma ugdyti visuomenę kritiškai vertinti informaciją. Tačiau Š. Birutis paaiškino, kad lietuviškos televizijos rusišką produkciją veikiausiai perka dėl jos pigumo. Jo manymu, ši produkcija pigi dėl paslėptų subsidijų.

„Apriboti, kad iš tos šalies pirkite, o iš tos nepirkite, kaip, sakėte, prancūzai daro, mes tokios įstatymų bazės neturime. Nieko čia nesame nuveikę. Galime didinti europinės produkcijos prieinamumą, bet šiandien ji yra dvigubai, kartais ir dar labiau brangesnė nei produkcija iš Rytų – ir filmai, ir laidos. Televizijos skundžiasi, kad jos tokių pinigų neturi“, - sakė Š. Birutis.

R. Juknevičienė: Rusija naudojasi mūsų demokratija

Išklausęs ministro, konservatorius Jurgis Razma teigė, kad jam susirūpinimą kelia, jog Rusija dažnai kviečia dirbti gabius Lietuvos menininkus: pavyzdžiui, Rusijoje darbuojasi režisierius Rimas Tuminas, pasirodė informacijos, esą kviečiamas ir dramaturgas bei scenaristas Marius Ivaškevičius.

„Aš manau, kad mums tai praradimas, nes tai reiškia, kad jie ne visada bus Lietuvos produktų kūrėjais“, - sakė J. Razma.

Tuo metu R. Juknevičienė pareiškė, kad M. Ivaškevičius gali sėkmingai dirbti Rusijoje, mat parašė kontraversišką romaną apie partizaninį pasipriešinimą „Žali“.

„Dėl M. Ivaškevičiaus per daug nesijaudinčiau. Dėl „Žalių“ knygos tai tegul Rusijoje dirba toliau“, - sakė politikė.

R. Juknevičienė, be kita ko, kalbėjo, kad Rusija sėkmingai naudojasi Lietuvos demokratija, todėl mūsų šalis lieka pažeidžiama.

„Rusija labai sėkmingai naudojasi demokratijos principais ir mes esame lyg demokratijos įkaitai. Jie gali veikti bet kokiais metodais, skirti pinigų visiškai nežiūrėdami biudžeto, daryti įtaką žiniasklaidai, per žurnalistus, pirkti tiesiog juos, o mes įsprausti į demokratijos rėmus – čia žodžio laisvė, čia saviraiškos laisvė, čia mūsų įstatymai neleidžia. Mes tokie bejėgiai pasidarome. Tai aš manau, kad čia irgi reikia pradėti galvoti“, - svarstė politikė.

Ji taip pat svarstė, kad terminas „minkštoji galia“ Rusijai ir Kinijai sunkiai gali būti pritaikomas, mat „minkštoji galia“ labiau reiškia savo autoriteto ir vertybių įtvirtinimą, o ne informacinę kovą. R. Juknevičienė siūlė šį terminą keisti „purvinąja galia“.

„Yra dar viena Rusijai svarbi sritis – kultūra. Noriu pasakyti vieną pastebėjimą. Esu tos kartos, kuri užaugo su rusų kultūra, ypatingai su Nikolajaus Gogolio, Aleksandro Puškino, Nikolajaus Nekrasovo ir Sergejaus Jesenino kūriniais. Mes su jais užaugome ir mums jie buvo didelis gėris. Bet, deja, taip atsitiko, kad šitose valstybėse dėl Vladimiro Putino politikos net Antonas Čechovas ir kitos pavardės darosi įrankiais. Ir darosi įrankiais mūsų kultūroje“, - sakė politikė, pridurdama, jog teatruose šių autorių kūriniai tarsi užėmę monopolį.