„Grėsmė yra daug didesnė nei tada, kada nebuvo nei radijo, nei telefono“, - Žinių radijo laidoje „Ryto espresso“ kalbėjo A. Kunčinas.
Seimo pirmininkė sunerimo
Spaudoje neseniai pasirodė ir Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės nuogąstavimai, kad internetinėje erdvėje kuriami profiliai jos vardu, bendraujama su žurnalistais ir kitais visuomeniniais veikėjais. Tokį reiškinį A. Kunčinas įvardijo ne kaip Duomenų įstatymo pažeidimą. Pašnekovo teigimu, tai būtų galima traktuoti kaip nusikaltimą.
„Na čia jau sakyčiau yra daugiau ne Duomenų įstatymo pažeidimas, tai yra nusikaltimas ar bent jau etikos pažeidimas. Šiuo atveju kalbama apie tapatybės vagystę, kada vienas žmogus apsimeta kitu“, - patikino Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius.
„Tai tokie dalykai buvo žinomi nuo senų laikų, visokių pseudokaralių yra buvę, tačiau nesunkiai buvo galima juos demaskuoti, o elektroninėje erdvėje galima apsimesti kitu žmogumi ir bendrauti kaip tariamas asmuo. Toks pavojus šiuolaikinėje visuomenėje visada egzistuoja“, - pridūrė A. Kunčinas.
Kam priklauso duomenys?
Duomenų valdytojų Lietuvoje yra užsiregistravę apie 5 tūkts. Pašnekovo teigimu, jie turi milžiniškas duomenų mases, tačiau jos tvarkomos atsakingiau nei socialiniai tinklai.
Didžiausi duomenų valdytojai – tai „Sodra“, bankai, finansinės institucijos, Mokesčių inspekcija, Vidaus reikalų ministerijos vidaus registrai.
„Priėjimas prie duomenų yra griežtai reglamentuotas, o bet koks priėjimas yra fiksuojamas ir mes gavę nusiskundimą galime nustatyti, kas padarė įstatymų pažeidimus“, - pasakojo specialistas.
Žmonės dažniausiai skundžiasi tuo, kad jų duomenys atsiranda ten, kur visiškai neturėtų būti. Tada aiškinamasi, kas kaltas – ar duomenų valdytojas, ar pats žmogus kažkada pildė anketą ir sutiko atskleisti savo duomenis, o vėliau pamiršo.
„Elektroniniu paštu ir telefonu reklama galima tik tokiu atveju, jei turimas tiesioginis sutikimas, kitokiais atvejais, negalima. Čia pažeidžiamas Elektroninių ryšių įstatymas, o ne Duomenų apsaugos įstatymas“, - tvirtino A. Kunčinas.
Trūksta švietimo
Vyro teigimu, skundų gaunama labai daug, tačiau dar daugiau žmonių vis nedrįsta skųstis.
A. Kunčino nuomone, Lietuvoje trūksta lėšų žmonių švietimui: nemažai tėvų nesupranta, kaip reikia elgtis elektroninėje erdvėje, tad savo vaikams, kurie yra rizikos grupė, jie gali paaiškinti, kad gerti alkoholį ir rūkyti nėra gerai, tačiau ne kaip naudoti duomenis elektroninėje aplinkoje.
„Deja, baudos Lietuvoje yra labai mažos. Už pirmą kartą gali būti skiriama 500 Lt bauda, antrą kartą pažeidus, gali būti skiriama iki 1000 Lt bauda, kaimyninėse šalyse - Latvijoje ir Estijoje tos baudos siekia 10 tūkst. eurų“, - praktika dalijosi pašnekvoas.
Šiose šalyse, pašnekovo žiniomis, specialistai tikina, kad tų baudų praktiškai netenka skirti.
Visą laidos įrašą galite išgirsti čia