Pasak dienraščio, tokią išvadą galima daryti susipažinus su galutiniu šio teismo sprendimu, kuriame daroma išvada, kad pavardes lenkiškais rašmenimis bus galima rašyti pase, tačiau ne pagrindiniame puslapyje, kur jos paprastai ieškoma, ne ten, kur pasauliui pristatoma asmens tapatybė, nes ten bus tik lietuviškai, kadangi tikra pavardė pagal lietuvius, yra tik lietuviška.
"Tai liūdna žinia ne tik Lietuvos lenkams, nors, pavardžių rašyba juos mažiau neramina negu lenkų švietimas ir žemės gražinimas. Tai neramina taip pat Lenkijos lenkus, politikus ir publicistus, kurie tikėjo Lietuvos ir Lenkijos partneryste. Keliolika metų, nežiūrint nieko, tikėjome Lietuvos politikų pažadais - pradedant prezidentais, premjerais ir baigiant Lietuvos Seimo nariais, jog greitai lenkiškos pavardės bus rašomos lenkiškai, jog tai jokia problema, kurią blokuoja koks nors valdininkas arba techniniai sunkumai..", - rašo "Rzeczpospolita".
Anot dienraščio, tokius pažadus skelbė ir naujoji prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri po kelių metų darbo Briuselyje atrodė yra mažumų žinove ir šalininke.
"Keliolika metų truko, kol galiausiai gavome atsakymą iš Lietuvos mums svarbiu klausimu. Jis neigiamas. Tikriausiai pasikeis ir Lenkijos požiūris į Lietuvą, nes kas gi panorės laukti dar keliolika metų, kad vėl išgirstume panašų nuosprendį netgi tuo atveju, jeigu iš Lietuvos politikų girdėtume šimtus užtikrinimų apie strateginę partnerystę ir tūkstančius pažadų dėl Vilniaus krašto lenkų", - apibendrina "Rzeczpospolita".
Konstitucinis Teismas penktadienį paskelbė, kad pavardės įrašymas nelietuviškais rašmenimis kitame paso skyriuje neprilygsta oficialiam įrašui valstybine kalba pagrindiniame lape.
"Asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba", - teigiama Konstitucinio Teismo nutarime.
Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad nepaisant įrašo galimybės nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, pase privalo išlikti "oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba".
Toks Konstitucinio Teismo išaiškinimas svarbus Lietuvos lenkų mažumai, kuri siekia, kad dokumentuose jų pavardės būtų rašomos originalo kalba.
Anot Seimo pirmininkės pavaduotojo Raimondo Šukio, Konstitucinio Teismo sprendimas reiškia, kad nelietuviško įrašo viešajame gyvenime Lietuvoje nebus galima vartoti.
"Konstitucinis Teismas išaiškino, kad Lietuvos viešajame gyvenime turi būti naudojama lietuvių kalba, ir pilietis įrašo ne lietuvių kalba viešajame gyvenime Lietuvoje niekaip negalės naudoti", - žurnalistams penktadienį sakė R.Šukys.