Leidėjai: gimusieji po 1995 m. knygas ir spaudą keičia televizija ir internetu

 (20)
Užsitęsusi krizė leidybos srityje verčia leidėjus šauktis valstybės institucijų pagalbos atnaujinant Nacionalinę skaitymo skatinimo programą ir priemones leidykloms gelbėti.
Remigijus Jokubauskas, Saulius Žilinskas
Remigijus Jokubauskas, Saulius Žilinskas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Baiminantis artėjančios lietuviškos knygos spaudos mirties, pastebima, kad kasmet Lietuvoje išleidžiamų knygų mažėja po 15-20 proc., o lietuviškos knygos leidybos ateitis bus liūdna, jei nebus imtasi priemonių valstybiniu lygiu.

Pirmą kartą per nepriklausomybės laikotarpį atlikta knygų leidybos ir spaudos sektoriaus analizė pateikė daug liūdnų naujienų, susijusių ir su blogėjančia demografine situacija, didėjančia emigracija. Lyginant su 2008 m., grožinės literatūros išleista ketvirtadaliu mažiau knygų pavadinimų, mokomosios literatūros - net per 40 proc. mažiau, tiražų vidurkis nuo 2008 metų sumenko dvigubai - iki 1200 egzempliorių.

"Autoriai nerašo todėl, kad nėra premijų, leidėjai neleidžia dėl to, kad nėra tiražo, ir paradoksas yra tas, kad nėra ko skaityti skaitytojams", - padėtį apibendrino įmonių mokymo vertinimo bendrovės "Creditreform Lietuva" direktorius Saulius Žilinskas.

Pasak jo, bibliotekose išduodamų knygų yra padaugėję nuo 1,19 iki 1,23, o tai liudija, kad knygų paklausa egzistuoja, žmonės dar nori skaityti. Vis dėlto šįmet atliktas Lietuvos piliečių skaitymo įpročių tyrimas optimizmo neteikia - visiškai neskaito daugiau kaip pusė suaugusiųjų ir daugiau negu ketvirtadalis vaikų iki 10 metų amžiaus. Gimusieji po 1995 m. knygas ir periodinę spaudą keičia televizija ir internetu.

Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) prezidentas Remigijus Jokubauskas dideles viltis deda į bibliotekų skaitytojus - nors knygų mažėja ir jų pasiūla bibliotekose yra nepatenkinama, bibliotekose dažniau lankosi skaitytojai.

"Analizė rodo, kad knygų leidyba yra vienintelė paslaugų sektoriaus šaka Lietuvoje, kuri paskutinius ketverius metus smunka toliau. Natūraliai kyla klausimas, ar nesikeičiant tai situacijai po kelerių ar keliolikos metų turėsime apskritai rašančių, skaitančių, ar turėsime lietuvišką knygą, kas bus su mūsų raštingumu, kultūra, mūsų visuomene?", - klausia R. Jokubauskas. Jis ragina valstybiniu lygiu įvardyti skaitymą kaip protingos tautos išlikimo garantą.

Jo teigimu, pastaruoju metu išleidžiamų knygų kiekis kasmet mažėja 15-20 proc. 2008 m. turėjome išleistų naujų pavadinimų knygų netoli 5 tūkstančių, o 2011 m. - tik kiek daugiau negu 3 tūkstančius.

Įvairia leidyba šiuo metu užsiima per 580 įmonių, iš jų knygas leidžia 170 leidyklų. Nors leidėjų skaičius išlieka sąlygiškai stabilus, tačiau sektorius netenka darbuotojų. Sparčiausiai jų mažėja laikraščių ir knygų, lėčiau - žurnalų leidyboje.

Pasak R. Jokubausko, jei bibliotekos, kurių Lietuvoje yra per 2 tūkstančius, įsigytų bent po pusę vienos knygos, leidyba šalyje išliktų. Leidėjai baisisi ir, anot jų, "masine piratavimo kultūra" Lietuvoje, kai masiškai kopijuojamos mokslo knygos ir vadovėliai, o leidėjai negauna kompensacinių atlygių už knygų kopijavimą, juolab elektroninių laikmenų apmokestinimas nepaveikė leidybos srities.

Leidėjai siekia, kad Lietuvoje būtų atnaujinta iki 2011 m. veikusi "Nacionalinė skaitymo skatinimo programa" ir ugdomi skaitymo įgūdžiai, antraip toliau mažės mėgstančiųjų ir gebančiųjų skaityti, menks Lietuvos piliečių raštingumas, atitinkamai mažės knygų poreikis ir jų prieinamumas.

"Valstybės indėlis į skaitymo skatinimo procesus turėtų būti žymiai didesnis", - neabejoja R. Jokubauskas.

Kultūros ministerijos duomenimis, valstybės biudžeto finansavimas vieno gyventojo informaciniam aprūpinimui viešosiose bibliotekose praėjusiais metais išaugo iki 1,74 lito (2011 m. buvo 1 litas).

Kultūros ministerija 2013 metams yra skyrusi 5,7 mln. litų savivaldybių ir apskričių viešųjų bibliotekų fondams atnaujinti. Fondų komplektavimas yra Bibliotekų renovacijos ir modernizavimo 2003-2013 metų programos dalis.

2012 m. apskričių ir savivaldybių viešosioms bibliotekoms dokumentų fondams atnaujinti iš valstybės biudžeto buvo skirta daugiau kaip 5,6 mln. litų.

ELTA
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Orai: užgrius šilti, bet šlapi pokyčiai (3)

Paskutinę rugsėjo savaitę sulauksime permainų. Iki savaitės vidurio orai bus sausi, temperatūra žymiai nesikeis. Tačiau antroje savaitės pusėje termometrų stulpeliai šoktels aukštyn. Deja, bet šiluma mėgautis trukdys smarkus vėjas ir pliaupiantis lietus.

F. Kukliansky: Vilniaus merai keičiasi, bet niekas neranda vietos žydų gelbėtojų paminklui (37)

Rugsėjo 23-ąją minima Lietuvos žydų genocido diena. Ilgus metus Holokausto tema Lietuvoje buvo nutylima, o prezidentas Algirdas Brazauskas, atsiprašęs žydų tautos, toli gražu ne vien pagirtas buvo. Šiandien jau net vokiečiai mano, kad Lietuva yra pirmoji Rytų Europos valstybė, kuri atvirai kelia savo gyventojų kaltės klausimą. Maždaug prieš mėnesį solidžiausiame Vokietijos dienraštyje „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ publikuotas straipsnis apie Lietuvos pastangas atvirai kalbėti apie Holokausto istoriją.

Kaip vakarais laiką leido Maironis? (37)

Rugsėjo 16-ąją Maironio lietuvių literatūros muziejuje lankytojams bus atvertas literatūros klasiko, prelato Maironio memorialinis butas, kuris per pastaruosius metus restauruotas visiškai tiksliai.

Vilniuje siūloma įkurti Pasaulio litvakų muziejų ir atkurti žydų institutą (38)

Puoselėjant žydų paveldą, Vilniuje siūloma įkurti Pasaulio litvakų muziejų, atkurti žydų mokslinį institutą, o Vyriausybės rūmuose įamžinti prie Lietuvos valstybės atkūrimo prisidėjusių žydų atminimą.

Emigracija: buvo išsigelbėjimas, tapo tragedija (414)

Per dešimtmetį mūsų padaugės iki 3,5 mln. Tokiais nerealiais tikslais ir bendromis frazėmis grįsta politikų kol kas tik popierinė kova su didžiausiu mūsų valstybės iššūkiu – demografiniu nuosmukiu.