Leidėjai: gimusieji po 1995 m. knygas ir spaudą keičia televizija ir internetu

 (20)
Užsitęsusi krizė leidybos srityje verčia leidėjus šauktis valstybės institucijų pagalbos atnaujinant Nacionalinę skaitymo skatinimo programą ir priemones leidykloms gelbėti.
Remigijus Jokubauskas, Saulius Žilinskas
Remigijus Jokubauskas, Saulius Žilinskas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Baiminantis artėjančios lietuviškos knygos spaudos mirties, pastebima, kad kasmet Lietuvoje išleidžiamų knygų mažėja po 15-20 proc., o lietuviškos knygos leidybos ateitis bus liūdna, jei nebus imtasi priemonių valstybiniu lygiu.

Pirmą kartą per nepriklausomybės laikotarpį atlikta knygų leidybos ir spaudos sektoriaus analizė pateikė daug liūdnų naujienų, susijusių ir su blogėjančia demografine situacija, didėjančia emigracija. Lyginant su 2008 m., grožinės literatūros išleista ketvirtadaliu mažiau knygų pavadinimų, mokomosios literatūros - net per 40 proc. mažiau, tiražų vidurkis nuo 2008 metų sumenko dvigubai - iki 1200 egzempliorių.

"Autoriai nerašo todėl, kad nėra premijų, leidėjai neleidžia dėl to, kad nėra tiražo, ir paradoksas yra tas, kad nėra ko skaityti skaitytojams", - padėtį apibendrino įmonių mokymo vertinimo bendrovės "Creditreform Lietuva" direktorius Saulius Žilinskas.

Pasak jo, bibliotekose išduodamų knygų yra padaugėję nuo 1,19 iki 1,23, o tai liudija, kad knygų paklausa egzistuoja, žmonės dar nori skaityti. Vis dėlto šįmet atliktas Lietuvos piliečių skaitymo įpročių tyrimas optimizmo neteikia - visiškai neskaito daugiau kaip pusė suaugusiųjų ir daugiau negu ketvirtadalis vaikų iki 10 metų amžiaus. Gimusieji po 1995 m. knygas ir periodinę spaudą keičia televizija ir internetu.

Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) prezidentas Remigijus Jokubauskas dideles viltis deda į bibliotekų skaitytojus - nors knygų mažėja ir jų pasiūla bibliotekose yra nepatenkinama, bibliotekose dažniau lankosi skaitytojai.

"Analizė rodo, kad knygų leidyba yra vienintelė paslaugų sektoriaus šaka Lietuvoje, kuri paskutinius ketverius metus smunka toliau. Natūraliai kyla klausimas, ar nesikeičiant tai situacijai po kelerių ar keliolikos metų turėsime apskritai rašančių, skaitančių, ar turėsime lietuvišką knygą, kas bus su mūsų raštingumu, kultūra, mūsų visuomene?", - klausia R. Jokubauskas. Jis ragina valstybiniu lygiu įvardyti skaitymą kaip protingos tautos išlikimo garantą.

Jo teigimu, pastaruoju metu išleidžiamų knygų kiekis kasmet mažėja 15-20 proc. 2008 m. turėjome išleistų naujų pavadinimų knygų netoli 5 tūkstančių, o 2011 m. - tik kiek daugiau negu 3 tūkstančius.

Įvairia leidyba šiuo metu užsiima per 580 įmonių, iš jų knygas leidžia 170 leidyklų. Nors leidėjų skaičius išlieka sąlygiškai stabilus, tačiau sektorius netenka darbuotojų. Sparčiausiai jų mažėja laikraščių ir knygų, lėčiau - žurnalų leidyboje.

Pasak R. Jokubausko, jei bibliotekos, kurių Lietuvoje yra per 2 tūkstančius, įsigytų bent po pusę vienos knygos, leidyba šalyje išliktų. Leidėjai baisisi ir, anot jų, "masine piratavimo kultūra" Lietuvoje, kai masiškai kopijuojamos mokslo knygos ir vadovėliai, o leidėjai negauna kompensacinių atlygių už knygų kopijavimą, juolab elektroninių laikmenų apmokestinimas nepaveikė leidybos srities.

Leidėjai siekia, kad Lietuvoje būtų atnaujinta iki 2011 m. veikusi "Nacionalinė skaitymo skatinimo programa" ir ugdomi skaitymo įgūdžiai, antraip toliau mažės mėgstančiųjų ir gebančiųjų skaityti, menks Lietuvos piliečių raštingumas, atitinkamai mažės knygų poreikis ir jų prieinamumas.

"Valstybės indėlis į skaitymo skatinimo procesus turėtų būti žymiai didesnis", - neabejoja R. Jokubauskas.

Kultūros ministerijos duomenimis, valstybės biudžeto finansavimas vieno gyventojo informaciniam aprūpinimui viešosiose bibliotekose praėjusiais metais išaugo iki 1,74 lito (2011 m. buvo 1 litas).

Kultūros ministerija 2013 metams yra skyrusi 5,7 mln. litų savivaldybių ir apskričių viešųjų bibliotekų fondams atnaujinti. Fondų komplektavimas yra Bibliotekų renovacijos ir modernizavimo 2003-2013 metų programos dalis.

2012 m. apskričių ir savivaldybių viešosioms bibliotekoms dokumentų fondams atnaujinti iš valstybės biudžeto buvo skirta daugiau kaip 5,6 mln. litų.

ELTA
Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lietuvoje

Atminimų albumai gali tapti ir svarbiu istoriniu šaltiniu

Dažniausiai su atminimų albumais susiduriama dar lankant mokyklą, kai tenka kažką apie savo bendramokslius parašyti į specialią knygą, ar patiems sulaukti gero ar piktesnio žodžio. Anot tokių knygų tyrėjų, panašūs albumai yra tapę svarbiu istoriniu šaltiniu, padedančiu daug sužinoti apie praeitį.

Britai iki šiol nesuvokia, kad geriausi jų laikai jau praėjo? (509)

Didžiojoje Britanijoje veikia salos mentalitetas – dalis britų iki šiol nesuvokia, kad laikas, kai Didžioji Britanija buvo viena iš pasaulio galybių, jau praeityje, LRT RADIJUI sako tarptautinių santykių ekspertas Varviko universiteto politikos apžvalgininkas Ragnaras Wilandtas.

Darbo partija delegavo naują SADM viceministrą (11)

Darbo partijos prezidiumas patvirtino naują socialinės apsaugos ir darbo viceministrą. Juo tapo buvęs Kalvarijos savivaldybės vicemeras Antanas Burinskas.

A. Butkevičiui nepatiks – prieš Darbo kodeksą kyla partiečiai (303)

Valdantieji socialdemokratai partijos viduje nesutaria dėl Seimo patvirtinto naujojo Darbo kodekso. Pirmadienio vakarą prie centrinės Socialdemokratų partijos (LSDP) būstinės Vilniaus centre surengta Vilniaus miesto skyriaus narių protesto akcija.

D. Grybauskaitė: „Brexit“ – žmonių ir politikos elito nesusikalbėjimo rezultatas (118)

Britai už pasitraukimą iš Europos Sąjungos (ES) balsavo dėl žmonių ir politikos elito nesusikalbėjimo, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.