O tas „skambutis“ L. Lapinskui turėtų „suskambėti“ kitų metų sausio 19 d. – tada sueis 20 metų, kai dėl įvairių sunkių nusikaltimų nuteistas vilnietis turėtų išeiti į laisvę.
Tačiau žinomas nusikaltėlis mano, kad įkalinimo įstaigos durys jam galėtų atsidaryti anksčiau – jis kartu su advokate kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydami panaikinti Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta pritarti L. Lapinsko išleidimui į laisvę lygtinai, taikant intensyvią priežiūrą.
„Neabejoju, kad kalėjimo komisija gavo nurodymą „iš viršaus“ ir balsavo taip, kaip jiems buvo liepta – vienas komisijos narys jau anksčiau man buvo prisipažinęs, jog taip ir yra, jis net nenori dalyvauti komisijos veikloje, nes ir vėl turėtų balsuoti ne taip, kaip nori“, – Delfi.lt sakė daugiau kaip 19 metų už grotų praleidęs L. Lapinskas.
Nuo kitų nuteistųjų kalėjime atskirtas Lopas viliasi, kad jo argumentus išgirs skundą nagrinėsiantis teismas: „Yra daugybė nuteistųjų, kurie buvo nuteisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, tačiau yra išleisti į laisvę atlikę vos pusę jiems skirtos bausmės, niekam dėl to problemų nekilo“.
Nepritarti siūlymui L. Lapinską išleisti į laisvę lygtinai likus mažiau nei metams iki bausmės pabaigos, Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nusprendė dar sausio 17 d. – keturi komisijos nariai konstatavo, kad per visą bausmės laikotarpį nuteistasis nepadarė reikšmingos pažangos valdydamas nusikalstamo elgesio riziką. Komisija L. Lapinskui rekomendavo „tęsti individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių, nukreiptų į aktualų kriminogeninių poreikių valdymą, vykdymą“, o naują prašymą dėl lygtinio paleidimo iš kalėjimo svarstyti liepos mėnesį.
Į šį komisijos posėdį nuteistasis nebuvo pakviestas – kreipdamasis į Vilniaus miesto apylinkės teismą jis nurodė, kad visuose ankstesniuose posėdžiuose aktyviai dalyvaudavo, todėl šįkart net neturėjo galimybės pasisakyti.
Anot jos, kalėjimo komisijos narių išsakyti motyvai esą yra neobjektyvūs: „Išvados nesikeičia net ir galų gale pripažinus reikšmingus pokyčius L. Lapinsko gyvenime, tokius kaip vedybos, dviejų mažamečių vaiko gimimas, individualios veiklos vykdymas, intensyvus skolų mokėjimas.“
Skųsdamiesi teismui L. Lapinskas ir advokatė L. Andriuškevičienė išanalizavo kalėjimo komisijos sprendimą, kuriame konstatuota, kad nuteistasis „geba pakankamai greitai priimti sprendimus, net ir susidūręs su stresinėmis situacijomis, generuoti alternatyvias idėjas, atlikdamas savęs vertinimo užduotį nuteistasis neišskyrė nei aktualių problemų, nei sričių, kurios buvo susijusios su nusikalstamu elgesiu.“
„Tačiau nutarime nenurodoma, kad nuteistasis, anksčiau net 9 kartus gavęs neigiamas komisijos išvadas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, raštu kreipėsi į Vilniaus kalėjimo administraciją, prašydamas skirti psichologą, kuris padėtų įam įvardinti aktualias problemas ir sritis, kurios buvo susijusios su nusikalstamu elgesiu“, – skunde pažymima, kad po pokalbio su skirtu psichologu L. Lapinskas gavo jo išvadas, kuriose teigiama, kad elgesyje jokių aktualių problemų ir sričių, kurios buvo susijusios su nusikalstamu elgesiu, nestebima.
„Nuteistasis L. Lapinskas gavo patikinimą, kad jo priimami problemų sprendimai būtent ir pasižymi konstruktyvumu, t. y. duodančiu pozityvius rezultatus kūrybingu ir dalykiniu mąstymu, – advokatė L. Andriuškevičienė pabrėžė, kad nuteistasis nuo pat pirmųjų jo savęs vertinimo užduočių atlikimo kalėjime pripažino, jog savo finansinę gerovę kūrė neteisėtais būdais, todėl būtent šis elgesio modelis jo sąmonėje seniai pakeistas. – L. Lapinskas yra įsitikinęs, kad savo tikslų ir poreikių įgyvendinimą jis siekia įgyvendinti teisėtais būdais.“
Pasak jos, nuteistasis yra sukūręs šeimą, augina du mažamečius vaikus, su kuriais bendrauja itin dažnai, užsiima individualia veikla, iš kurios gauna stabilias pajamas, o išėjęs į laisvę ketina užsiimti verslu, kuriam piniginių lėšų turi (jam išmokėtas atlygis už jo sveikatai kalėjime padarytą žalą).
„L. Lapinskas teigia, kad jis pasikeitė ir savo poreikių tenkinimui ir tikslų siekimui jokiu būdu nesirinks neteisėtų būdų“, – pabrėžė nuteistojo gynėja.
Anot jos, įkalinimo įstaigoje nuteistasis bausmę atlieka lengvos grupės sąlygomis, yra izoliuotas nuo kitų nuteistųjų, todėl kalėjimo komisija savo sprendime pateikė klaidingą vertinimą apie jo priimamus sprendimus ir elgesį – esą jis siekia išlaikyti aukštesnį statusą tarp kitų kalinių.
„L. Lapinskas yra izoliuotas nuo kitų nuteistųjų, todėl objektyviai nėra jį supančios bendruomenės nariu, nes su kitais nuteistaisiais nesusitinka ir nebendrauja“, – pabrėžė advokatė L. Andriuškevičienė.
„Realiame pasaulyje, ne laisvės atėmimo vietoje, yra skatinamas žmogaus individualumas, kūrybiškumas, tad psichiškai sveikas žmogus tiesiog privalo turėti ir gebėti apginti savo nuomonę“, – advokatė stebėjosi, kad ši L. Lapinsko savybė įkalinimo įstaigoje pripažinta kaip neigiama.
Ji pabrėžė, kad kalėjime L. Lapinskas neatsisakė dalyvauti nei vienoje užimtumo priemonėje, tačiau neturi jokios galimybės aktyviai įsitraukti į prevencines ir intervencines priemones, skirtas koreguoti kriminogenines sritis, nes tokios papildomos priemonės jam neorganizuojamos.
„L. Lapinskas pastatomas į jam paspęstus spąstus: iš jo reikalaujama, kad jis dalyvautų užimtumo priemonėse, tačiau jos jam neorganizuojamos, o tada daroma išvada, jog būtent dėl to jam lygtinis paleidimas taikytas negali būti“, – L. Andriuškevičienė neatmetė galimybės, kad Vilniaus kalėjimas „arba galimai tyčia nesudaro galimybės L. Lapinskui gauti reikiamą pagalbą, arba pagalbos poreikis L. Lapinskui yra deklaruojamas formaliai“.
Anot jos, laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaiga privalo sudaryti ir pateikti nuteistajam aiškiai ir suprantamai suformuluotas užduotis bei lūkesčius jo elgesio korekcijai, nes tik taip gali būti užtikrinti nuteistojo teisėti lūkesčiai pasinaudoti įstatymo suteikta galimybe keisti elgesį savo taip, kaip to tikisi visuomenė, į kurią nuteistasis bus išleistas ir taip realizuoti savo teisę būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos.
Delfi.lt primena, kad L. Lapinsko vadovaujama grupuotė triukšmingai buvo sutriuškinta 2005 m. Vilniuje. Gauja savo tikslų buvo pasiryžusi siekti bet kokia kaina – tada policijos pareigūnai pasakojo, kad sulaikius grupuotės lyderį ir jo parankinius buvo užkirstas kelias beprasidedančioms gaujų kovoms. Pasak pareigūnų, nusikaltėliai žudė ir žalojo ne tik savo gaujos narius, bet ir planavo susidoroti su konkuruojančiais banditais.
„Jie net buvo sudarę sąrašą žmonių, kuriuos reikia pašalinti, prieš šią grupuotę kiti nusikaltėliai buvo priešiškai nusiteikę ir netrukus galėjo išsiplėsti didelis karas dėl narkotikų platinimo Vilniuje“, – atviravo policijos pareigūnai.
Nusikalstamą susivienijimą L. Lapinskas sukūrė 2002 m. vasarą, į savo veiklą įtraukdamas jaunus asmenis, tarp kurių buvo ir nepilnamečių. Pagrindinis grupuotės tikslas – Vilniaus mieste labai dideliais kiekiais platinti narkotines ir psichotropines medžiagas. Grupuotė buvo gerai ginkluota, taip pat turėjo sprogmenų. L. Lapinskas kiekvienam grupuotės nariui nurodydavo, kokius jis narkotikus platins ir kurioje vietoje – buvo prekiaujama heroinu, MDMA, amfetaminu, metamfetaminu, kanapėmis ir jų dalimis bei natrio oksibutiratu. Kvaišalų laikymui ir prekybai specialiai buvo išnuomoti butai ir garažai. Pirkėjai, neatsiskaitę už įsigytas narkotines ar psichotropines medžiagas bei grupuotės nariai, nevykdę L. Lapinsko nurodymų ar galintys savo veiksmais kliudyti gaujos veiklai, buvo baudžiami.
Praėjus vos pusmečiui nuo gaujos įkūrimo L. Lapinskas organizavo ir su bendru nužudė vieną narkotikus vartojusį vyrą, nes įtarė, jog šis apie gaujos veiklą policijai gali suteikti informacijos. 2003 m. sausio 2 d. šis vyras buvo nuvežtas į mišką, čia jam už nugaros buvo surištos rankos, lipnia juosta užklijuota burna, o tada nusikaltėliai jį nuvedė prie specialiai iškastos duobės. Čia L. Lapinskas aukai sudavė ranka į veidą, šis nuo smūgio nukrito ant žemės, o paskui apie 5 min. buvo smaugiamas virve. Vėliau L. Lapinskas su bendru auką įmetė į duobę, čia L. Lapinsko nurodymu jo parankinis aukai dar tris kartus peiliu dūrė į krūtinę.
Panašiai buvo nužudytas ir vienas grupuotės narys, nes jis esą iš gaujos narių nuomojamo buto pavogė narkotinių ir psichotropinių medžiagų – 2004 m. birželio pabaigoje jis buvo nuvežtas į butą, čia sumuštas, paskui jam į alų buvo įpilta klofelino, dėl ko jis buvo bejėgiškos būklės. Kol nukentėjusįjį saugojo vienas gaujos narių, L. Lapinskas su kitu savo parankiniu nuvažiavo į mišką ir iškasė duobę, o paskui į čia atvežė nukentėjusįjį. Iš pradžių prie duobės jis buvo apie 5 min. smaugiamas, po to – įmestas į duobę, o galop L. Lapinskas savo pavaldiniui nurodė lipti į duobę ir šį dar subadyti. Aukai buvo smogta penkis kartus į krūtinę ir nugarą.
Buvo suplanuota dar viena žmogžudystė – turėjo būti nužudytas konkuruojančios grupuotės narys, nesutaręs su artimu L. Lapinsko parankiniu. Šiam nusikaltimui buvo kruopščiai ruošiamasi, tačiau galop planas taip ir nebuvo įgyvendintas, nes vyrą nušauti turėjęs nusikaltėlis jį supainiojo su kitu asmeniu, į kurį buvo paleistos šešios kulkos. Vyras buvo nesunkiai sužalotas. Netrukus po šio nusikaltimo gaujos nariai buvo sulaikyti.
2003 m. liepą į mišką buvo išvežtas ir vienas jaunas vyras, kuris palaikė draugiškus ryšius su vienu grupuotės nariu, prekiavusiu narkotikais. Nustatyta, kad jie abu rūkydavo „žolę“, dėl ko L. Lapinskas buvo nepatenkintas. „Jis turėjo būti darbingas ir nevakaroti ilgai, visada turėjo būti įsijungęs telefoną ir nerūkyti, o jei ilgai vakaroja, rūko, tada būna nedarbingas, nėra pelno“, – sakė kitas L. Lapinsko parankinis. Pasak jo, būtent todėl buvo nuspręsta pamokyti narkomaną, kuris „iš kelio vedė“ L. Lapinsko „darbuotoją“ – jis buvo nuvežtas į mišką, čia L. Lapinskas ir jo parankinis vyrą pririšo prie medžio, o tada šis buvo mušamas: L. Lapinskas sudavė du smūgius kumščiu į pilvą, o po to ne mažiau kaip 20 kartų jį daužė mediniu pagaliu.
Tas pats nukentėjusysis buvo „nubaustas“ ir vėliau – 2004 m. balandį. Jis taip pat prekiavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, bet jas įsigydavo ne iš L. Lapinsko gaujos, nors ir palaikė artimus ryšius su vienu grupuotės narių. „Jeigu man nedirbi, tai neturi teisės prekiauti“, – nukentėjusiajam yra sakęs L. Lapinskas, kuris organizavo, kad jis būtų sužalotas: į vieno daugiabučio laiptinę atviliotą vyrą užpuolė du kaukėmis užsimaskavę grupuotės nariai, kurie vyrą mušė ir badė peiliais.
Už tai, kad neatsiskaito už gautus narkotikus, buvo sumuštas vienas „klientas“, kuris prekeiviams buvo skolingas 200 litų (apie 58 eurai) – vyras buvo mušamas ir smaugiamas automobilyje, o praėjus mėnesiui – vėl sumuštas, nuvežtas į mišką, kur jį antrankiais prirakino prie medžio, grasino peiliais ir reikalavo atiduoti pinigus. Egzekucija buvo baigta, kai jis sutiko grąžinti šią nedidelę skolą.
Vienas su gauja susijęs jaunas vyras buvo verčiamas sumokėti tūkstantį JAV dolerių – nuvežtas į mišką taip pat buvo mušamas ir kankinamas. Kodėl, taip ir liko neaišku, bet buvo tiriamos trys versijos: iš nukentėjusiojo buvo reikalaujama pinigų, siekiant „palaikyti“ įkalinimo įstaigoje esantį vieną grupuotės lyderio draugą; nukentėjusysis gyrėsi pažįstantis įtakingus nusikalstamo pasaulio atstovus; nukentėjusysis savo kalbomis kažkur buvo įpainiojęs L. Lapinską.
Bylos duomenimis nustatyta, kad šiam nukentėjusiajam buvo surengta tikrų tikriausia egzekucija. Kartą jis buvo pakviestas į vieno gaujos nario gimtadienį – šios šventės metu jis vėl buvo mušamas, o po to iš jo kaip reikiant pasityčiota: vyras buvo verčiamas vartoti narkotikus ir tuo pačiu gerti degtinę, vakarėlio dalyviams į taureles pilti degtinę, o jeigu nors lašo nepataikydavo į taurelę, buvo daužomas. Vyrui į burną buvo kišamas pagalio kotas, po to jis buvo priverstas persirengti moteriškais drabužiais ir gaujos nariams privalėjo ne tik šokti, bet ir dainuoti. „L. Lapinskas buvo bosas, o jis – tarnas“, – sakė vienas vakarėlio dalyvių, pažymėjęs, kad nukentėjusysis turėjo dainuoti tuo metu populiarios grupės „Pompa“ dainą „Viskas savo bosui“. Galop šiam vyrui buvo nurodyta nusirengti nuogai ir lipti į vonią – čia ant jo buvo pilamas karštas ir šaltas vanduo. Visą šią ilgą laiką trukusią egzekuciją gaujos nariai filmavo – vaizdo įrašu kitiems gaujos nariams buvo norima parodyti, kas gali jiems nutikti, jeigu nepaklus L. Lapinskui.
Nuo L. Lapinsko ir jo gaujos narių nukentėjo daug žmonių, tarp jų – ir vieno naktinio klubo apsaugininkas. Visa tai matė jo parankiniai, prie klubo stebėję, kad pasilinksminti atvykusio grupuotės lyderio neužpultų ir su juo nesusidorotų kitų nusikalstamų gaujų nariai, kurie piktinosi sėkminga L. Lapinsko gaujos veikla.
Teismo nuosprendyje rašoma: „L. Lapinskas pasižymėjo valdingu charakteriu, turėjo visas lyderiui būdingas savybes, pats aiškiai suvokė esantis viršesnis už kitus ir siekė išlaikyti tokią poziciją. Nuo pat pradžių jis davė visiems suprasti, kad būtent jis yra tas asmuo, kuriam privalu paklusti ir vykdyti jo nurodymus. L. Lapinskas yra linkęs dominuoti, autoritariškas, nepriklausomas, ambicingas, siekiantis pripažinimo, pasižymintis aktyvia gynybine pozicija bei gynybinio pobūdžio priešiškumu. Tie, kurie bent kiek sulaužydavo L. Lapinsko nustatytas taisykles bei jam nepaklusdavo, sulaukdavo pasekmių, kurios įprastai pasižymėjo smurtu arba net gyvybės atėmimu. L. Lapinskas, kaip nusikalstamo susivienijimo vadovas, palaikė drausmę, sudarydamas baimės atmosferą, leisdamas suprasti, kad iš susivienijimo negalima pasitraukti.“
