L.Linkevičius sakė kalbėjęs apie šį įvykį su Estijos kolega Urmu Paetu ir iš jo išgirdęs, kad pagrobėjai nebuvo uniformuoti.

Ministras sakė manantis, kad incidentas neatsitiktinai įvyko NATO viršūnių susitikimo dieną.

„Mes jau esame įpratę prie įvairių testų. Manau, kad viskas vyksta neatsitiktinai viršūnių susitikimo dieną. Tai yra provokacija pačiu įžūliausiu būdu. Reikia sulaukti, kokia bus oficiali Rusijos valdžios reakcija. Tai mums priminimas, kad turime būti budrūs“, - telefonu iš Velso penktadienį BNS sakė L.Linkevičius.

Estijos vidaus saugumo policija pranešė, kad iš Rusijos atvykę nenustatyti asmenys penktadienį apie 9 val. ryto Estijos teritorijoje ties Luhamos pasienio punktu pagrobė jos pareigūną.

Ši pareigūnas, ėjęs savo tarnybines pareigas, susijusias su nusikaltimų per sieną prevencija, buvo suimtas grasinant ginklu, naudojant fizinę jėgą.

Prieš šį pagrobimą buvo nustatytas operatyvinį radijo ryšio trukdymas bei mesta dūminė granata iš Rusijos teritorijos pusės, pranešė Talinas.

Dėl įvykio Estija iškvietė Rusijos ambasadorių.

T. Janeliūnas: situacija mažų mažiausiai rimta

Tomas Janeliūnas
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas,buvęs Valstybės saugumo departamento analitikas Tomas Janeliūnas DELFI teigė, jog padėtis dėl KaPo pareigūno pagrobimo kol kas kelia vien klausimus.

Šią savaitę Estijoje viešėjo JAV prezidentas Barackas Obama. Tiek jo vizito, tiek penktadienį Velse vykusio NATO viršūnių susitikimo metu pasigirdo informacija apie ne vieną Rusijai nepatogų sutapimą. O dabar – KaPo pareigūno pagrobimas. „Labai keisti sutapimai“, - teigė T. Janeliūnas.

KaPo vadovybė oficialiai teigia nematanti politinių motyvų šiame incidente. Anot T. Janeliūno, Rusija turi puikų šansą įrodyti, kad politikos čia iš tiesų nėra.

„Jeigu tai nėra niekaip politiškai motyvuota, reikia tikėtis, kad Rusija iš tikrųjų atsilieps į Estijos prašymus, kiek įmanoma greičiau suteiks pagalbą ir išspręs šitą klausimą. Bet kuriuo atveju – nėra normalu, kai per valstybinę sieną vykdomi tokie šiurkštūs nusikaltimai. Būtų abiejų valstybių garbės reikalas kiek įmanoma greičiau šitą situaciją išsiaiškinti“, - tęsė T. Janeliūnas.

Nors KaPo viešai nesvarsto politinių motyvų, tuo pat metu į Estijos užsienio reikalų ministeriją kviečiamas Rusijos ambasadorius. Anot T. Janeliūno, galbūt ambasadorius iškviestas be politinės potekstės, bet neatmestina ir kitokia versija.

„Manau, čia galbūt vos ne automatiškai tai daroma. Jeigu yra manoma, kad kitos valstybės piliečiai nelegaliai kerta sieną, grobia Estijos pareigūną – klausimas, kas vyksta apskritai pasienyje. Vienaip ar kitaip, jau kyla kažkokie politiniai klausimai. Toks skubus ambasadoriaus iškvietimas bent jau rodo, kad estai tikrai žiūri į tai labai rimtai“, - svarstė TSPMI dėstytojas.

L. Kasčiūnas: Rusija toliau diktuoja provokacijų madas

„Gyvename labai sudėtingu laikotarpiu, reikia pripažinti, kad Rusija diktuoja provokacijų madas ir tam reikia labai gerai ruoštis. Tikiu, kad NATO viršūnių susitikime tokie dalykai buvo labai gerai aptarti“, – apie Estijos pareigūno pagrobimą LRT radijo laidoje „60 minučių“ sako Rytų Europos studijų centro analitikas politologas Laurynas Kasčiūnas.

L. Kasčiūno nuomone, provokacija galėjo būti įvykdyta ir todėl, kad JAV prezidento Baracko Obamos vizito metu Taline buvo pasiųsta labai stiprių žinučių tiek Rusijos, tiek Baltijos šalių apginamumo atžvilgiu.

„Labai tikėtina, kad tai yra tam tikra provokacija prieš Estijos valdžią, bandant destabilizuoti situaciją, patikrinti, kaip veikia tarnybos“, – sako politologas.

Pareigūno pagrobimas, anot L. Kasčiūno, gali būti ir tam tikra bausmė, kurią Rusija numatė už JAV vadovo vizitą. Analitiko teigimu, „kartu ir mūsų spėliojimai, kas tai galėtų būti, įrodo, kokios sunkiai apibrėžiamos provokacijos gali būti šiais laikais.“

„Įsivaizduokime, kad tai padarė Rusijos valdžios specialiųjų tarnybų pareigūnai, tai jau būtų vos ne teritorinio vientisumo pažeidimas, gal net ataka prieš NATO valstybę. Tokių „įdomių“ incidentų plėtra rodo, kaip sudėtinga nustatyti, kada įsigalioja 5-asis straipsnis. Nes į „hibridinį“ karą turi būti „hibridinis“ atsakas“, – tikina politologas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1749)