„Paskutinių kelerių metų iššūkių būtų lengvai pakakę dešimtmečiui. Pirmininkavimas ES Tarybai, narystė JT Saugumo Taryboje, Rusijos agresija Ukrainoje, sudrebinusi saugumo architektūrą visoje Europoje, NATO adaptacija ir energetinių projektų sėkmingas įgyvendinimas – visa tai dar labiau sutelkė diplomatinę tarnybą, leido rasti vidinių resursų ginant mūsų šalies saugumą ir interesus“, – teigė ministras.

„Lyg šių iššūkių nebūtų gana, paskutiniais mėnesiais buvome priversti intensyviai ieškoti sprendimų dėl „Brexit“ ir operatyviai reaguoti į saugumo pavojus mūsų piliečiams įvairiose užsienio šalyse“, -sakė L. Linkevičius.

„Kai Turkijoje prasidėjo kariniai veiksmai, būtent Lietuvos diplomatinė tarnyba stovėjo priešakinėse linijose. Mūsų diplomatai Ankaroje karo sąlygomis – šalimais aidint sprogimams ir šūviams – visą naktį teikė piliečiams ir mums, budėjusiems Lietuvoje, reikiamą informaciją. Suprantame, kad ne visiems piliečiams pavyko iš karto prisiskambinti į ambasadą, staiga sulaukusią šimtų skambučių. Tad noriu jus paraginti, o visuomenę patikinti, kad mes nenuleisime rankų, vis labiau tobulindami tiek konsulinę, tiek diplomatinę tarnybą, kad ji galėtų kiek galima operatyviau reaguoti ir pagelbėti mūsų piliečiams užsienyje“, – sakė L. Linkevičius.

Linas Linkevičius Lietuvos ambasadorių suvažiavime

Akcentuota, kad pastarieji įvykiai Nicoje ir Turkijoje parodė, kad reikia sustiprinti tiek vidinę, tiek nacionalinę reagavimo į krizes sistemą, nes nuo to priklauso ne tik diplomatinės tarnybos, bet ir visos valstybės autoritetas.

Ministras pažymėjo, kad diplomatinei tarnybai kaip niekada aktualūs išlieka saugumo, ekonominės diplomatijos, pagalbos Rytų kaimynėms, energetinės nepriklausomybės ir partnerysčių su strateginiais partneriais stiprinimas.

„Turime užtikrinti, kad NATO Varšuvos susitikimo rezultatai būtų visiškai įgyvendinti, turime stiprinti atgrasymo priemones Baltijos regione ir plėtoti bendradarbiavimą su savo draugais ir strateginiais partneriais – Šiaurės ir Baltijos šalimis, JAV, Vokietija, Jungtine Karalyste, Lenkija, Prancūzija ir kitomis valstybėmis“, – sakė L. Linkevičius.

Ministras pabrėžė, kad būtina įgyvendinti Lietuvos sinchronizaciją su ES energetiniais ir transporto tinklais ir stiprinti Lietuvos, kaip transporto centro, galimybes, ypač per Klaipėdos uostą.

„Daugiausiai pastangų, sumanumo ir ryšių reikės užtikrinant, kad pašonėje kylanti Astravo atominė elektrinė netaptų atvira grėsme ir tik vienos Lietuvos galvos skausmu. Turime įtraukti tarptautinę bendruomenę, kaimynus, institucijas ir reikalauti aukščiausių saugumo standartų“, – teigė ministras.

Kalbėdamas apie ekonominę diplomatiją ministras teigė, kad šiuo metu galima džiaugtis apčiuopiamais pasiekimais – egzistuoja konkrečios temos, tokios kaip eksporto leidimai, gyvybės mokslai, sutarta dėl dešimties prioritetinių eksporto rinkų sąrašo, o valstybės institucijos ir asocijuotos verslo struktūros koordinuoja savo veiklą Ekonominės diplomatijos taryboje, suderinamai dirba diplomatinėse atstovybėse.

„Tokia veikla lemia visos šalies laimėjimus: traukiantis Rusijos rinkai daugiau kaip 5 procentais išaugo eksportas į ES ir triskart į JAV ir jau lenkia eksporto apimtis į Rusiją. Tiesioginių užsienio investicijų srautas į Lietuvą ir turistų iš Vakarų skaičius augo. Dėl suderėtų nacionalinių ir ES laisvosios prekybos sutarčių su Moldova, Gruzija, Kanada, Vietnamu, Singapūru, Pietų Korėja verslas jau sutaupo pajamų ir laiko. Prekybos apsaugos priemonės sutaupo verslui 60 mln. eurų per metus“, – teigė L. Linkevičius.

Kalbėdamas apie Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimą iš ES, L. Linkevičius akcentavo, kad svarbiausias uždavinys artimiausiu metu – įvertinti politinį ir finansinį poveikį, išlaikyti ir stiprinti glaudžius ekonominius ir saugumo ryšius su JK ir ypač akcentuoti lietuvių bendruomenės interesus.

„Liko kiek daugiau nei metai ne tik iki moderniosios Lietuvos diplomatinės tarnybos, bet ir atkurtos Lietuvos Šimtmečio. Tai ne tik iššūkis, bet ir didelė galimybė mums visiems skatinti lietuvius, ypač užsienio lietuvių bendruomenes, interaktyviai ir išradingai pristatyti modernią Lietuvą ir mūsų pasiekimus, kuriais mes galime ir turime didžiuotis“, – sakė ministras.