„Jie teisiniu keliu kreipėsi, viskas yra tvarkingai, mes turime palaukti teismo sprendimo ir tada ir mums patiems bus aiškiau, kaip teisingai teisiškai pasielgti ir su kitais, kurie atvyks į Lietuvą“, - Žinių radijui trečiadienį sakė L. Graužinienė.
Ji pabrėžė, kad teisę kreiptis į teismą turi visi.
„Gyvename teisinėje valstybėje, tai tiek ir Lietuvos pilietis, tiek ir atvykęs, jeigu mes jį priėmėme pagal susitarimus, pagal mūsų galiojančius teisės aktus, turi teisę ginti savo teises. Iš tiesų jie turbūt turėjo lūkesčių gauti pabėgėlio statusą, jiems buvo suteiktas kitas statusas. Kaip aš girdėjau, vidaus reikalų ministras savo komentare aiškino, kad tai nėra didžiuliai skirtumai, bet tiesiog yra kitos galimybės, jeigu pasikeičia situacija toje (kilmės) šalyje ir nebėra grėsmės persekiojimui. Tokiu atveju pagal ne pabėgėlio statusą, kuris jiems suteiktas, jie turėtų grįžti į savo valstybę“, - dėstė Seimo pirmininkė.
Sprendimas dėl laikinos apsaugos buvo priimtas gruodžio 15-ąją - tą pačią dieną, kai pirmieji pagal Europos Sąjungos susitarimus į Lietuvą perkelti irakiečiai iš Graikijos atvyko į Lietuvą. Laikinai Migracijos departamento direktorės pareigas einanti Evelina Gudzinskaitė BNS sakė, kad pabėgėlio statusas suteikia teisę gyventi nuolat, teisinė apsauga - laikinai. Tačiau nei finansinės išmokos, nei kitos garantijos nesiskiria.
Lietuva įsipareigojo per dvejus metus priimti 1105 asmenis, kurie bėga nuo smurto Sirijoje, Irake ir Eritrėjoje. Pabėgėliai perkeliami iš Italijos ir Graikijos, kurios susidūrė su didžiausiu migrantų antplūdžiu.