„Aš profesoriaus V.Landsbergio atvirą laišką perskaičiau, aš jį išgirdau“, - ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė L.Graužinienė. Perklausta, ar tai reiškia, jog nutarimo projektas nebus teikiamas, parlamento vadovė pakartojo: „Aš jį išgirdau“.
Seimas lapkričio pabaigoje daugiausiai valdančiųjų balsais atmetė Laisvės premijos komisijos siūlymą premiją skirti pirmajam faktiniam šalies vadovui atkūrus nepriklausomybę V.Landsbergiui. Prieš premijos skyrimą balsavo socialdemokratai, „darbiečiai“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija.
Užsienyje tuo metu buvęs premjeras socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius grįžęs pareiškė, kad premija V.Landsbergiui turi būti skirta. Seime yra pakartotinai įregistruotas projektas dėl premijos skyrimo V.Landsbergiui, tarp jo teikėjų - ir premjeras.
Po šio projekto registravimo V.Landsbergis paraginęs Seimą „susikaupti rimtiems valstybės darbams“ atvirame laiške Seimo pirmininkei trečiadienį paprašė nebesvarstyti Laisvės premijos skyrimo. Premjeras tuo tarpu nuomonės nekeičia ir vis tiek laikosi pozicijos, kad ši premija turi būti paskirta.
Laisvės premiją Lietuvos Seimas įsteigė 2011 metais. Ji teikiama kasmet sausio 13-ąją per iškilmingą Laisvės gynėjų dienos minėjimą. Pagal įstatymą, premija siekiama įvertinti pasiekimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.
V.Landsbergis 1990-aisiais vadovavo Aukščiausiosios Tarybos sesijai, priėmusiai Kovo 11-osios aktą, kuriuo atkurta Lietuvos nepriklausomybė. Per ateinančius dvejus metus V. Landsbergio vadovaujama Lietuva atlaikė Maskvos spaudimą ir įtvirtino valstybingumą.
Pirmoji Laisvės premija buvo skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui, antroji - Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui politiniam kaliniui Antanui Terleckui, trečioji - pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjui, arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui, ketvirtoji - Lenkijos disidentui, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui.