„Teko matyti tą planą, atvirai pasakysiu, jis nesustabdys. Priemonės, jeigu jos bus įgyvendintos, šiek tiek gali pristabdyti, bet visuomet žmogus priima sprendimą išvykti, turėdamas įvairių motyvacijų ir įvairių sprendimų. Todėl pasakyti, kad tai, kas ten surašyta, sustabdys emigraciją - tikrai ne“, - Žinių radijui trečiadienį teigė L.Graužinienė.
Anot jos, emigraciją stabdo tokie geopolitiniai įvykiai kaip Jungtinės Karalystės sprendimas trauktis iš Europos Sąjungos.
„Daugiau emigraciją stabdo didieji procesai. Procesai vykstantys ne tik mūsų šalyje, bet ir kitose šalyse, ir kiekvienas po „Brexit“ išvykstantis į Jungtinę Karalystė pagalvoja, ar tikrai tas laikas važiuoti“, - tikino ji.
Iš Lietuvos pastaraisiais metais emigruojant vis daugiau gyventojų, kadenciją baigiantis Ministrų kabinetas liepos viduryje pritarė planui, pagal kurį, anot Vyriausybės, bus mažinama emigracija ir stengiamasi susigrąžinti į užsienį išvykusius tautiečius.
Plane numatyta, kad iki 2023 metų turėtų būti pašalintos emigraciją skatinančias socialinės, ekonominės ir kitos priežastys. Pavyzdžiui, numatoma, kad bus užtikrintos pajamos, garantuojančios pakankamą pragyvenimo lygį žmogui ir jo šeimai, didinama minimali alga ir siekiama, kad ji būtų mokama tik už nekvalifikuotą darbą, taip pat tobulinamas darbo apmokėjimo reglamentavimas.
Tačiau toks planas susilaukė kritikos - kai kurie ekonomistai teigia, kad planas koncentruojasi į trumpalaikius sprendimus, jame trūksta strateginio požiūrio.
Oficialiais duomenimis, pernai iš Lietuvos išvyko 46,5 tūkst. žmonių - 9,9 tūkst. daugiau nei 2014-aisiais. Šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2,89 mln. nuolatinių gyventojų, arba 32,7 tūkst. mažiau nei prieš metus.