Dirbanti šeima sugeba išsiversti be auklės
Teresa – socialinio draudimo agentūros tarnautoja, Stefanas – IT specialistas ligoninėje. Jie susituokę oficialiai. Anot Stefano, Švedijoje tai nėra svarbu, nėra ir visuomenės spaudimo, tačiau teisine prasme visgi patogiau būti susituokusiems. Pavyzdžiui, nereikia rūpintis vaiko tėvystės patvirtinimu. Kol kas jų planuose antro vaiko nėra. Švedijoje įprasta antrą vaiką planuoti vėliau, jau paauginus pirmąjį.
„Kol galime, patys prižiūrime Eriką, džiaugiamės galėdami būti su juo. Tai tiesiog kitoks gyvenimo būdas. Mums, vyrams, taip pat svarbu būti arti vaiko. Aš noriu matyti, kaip vaikas auga. Ar tai reiškia, kad mano kartos vyrams nerūpi karjera? Manau, karjera rūpi tiek vyrams, tiek moterims, todėl turime rasti kompromisą, kad kiekvienas jaustų pasitenkinimą darbu, bet ir neprarastų galimybės matyti, kaip auga jo vaikas“, - Švedijos ambasadų kvietimu iš įvairių šalių susirinkusiems žurnalistams pasakojo vyras.
Anot Teresos, ir Švedijoje yra vyrų, kurie tvirtina, kad turi labai svarbų darbą, todėl negali būti namuose, tačiau tokia mąstysena esą labai priklauso nuo darbovietės ir atmosferos joje. Daugelyje įmonių ir įstaigų visgi nieko nestebina, jei, pavyzdžiui, susirgus vaikui, jį prižiūri vyras.
„Vaikystėje ilgai sirgau – turėjau problemų su ausimis, todėl gydytojai liepė man metus laiko pasilikti namuose. Tuos metus mane prižiūrėjo tėvas. Tiesa, tuomet visuomenėje jo pasirinkimas gal dar nebuvo labai įprastas, bet dabar jau yra kitaip“, - tikino Stefanas.
Švedijoje nėra Lietuvoje įprastos auklių sistemos mažiems vaikams. Pašnekovų teigimu, juos prižiūri nebent giminaičiai ar vyresni kaimynų vaikai. Taip pat dažnai padeda seneliai. Šios šeimos atveju tokios pagalbos nėra. Stefano tėvas labai ligotas, todėl jo mama visą laiką skiria jo priežiūrai.
Teresos mama dėl artrito negali vaiko kelti, tad sekmadieniais keletui valandų porą „pasiganyti“
išleidžia tik jos tėvas.
Kita vertus, įprasta diena su vaiku šioje šeimoje nė iš tolo neprimena tradicinės namų šeimininkės gyvenimo. „Per dieną išbandau labai daug veiklų tėvams ir vaikams. Pavyzdžiui, vaikštome į vaikų salsą. Tėvai ir vaikai gali mušti būgnus, šokti, būna labai linksma. Taip pat einame į mamos ir vaiko kursą sporto klube – lankome pilateso treniruotes. Šalia savęs pasitiesiu antklodę ir kartu su vaiku sportuojame. Beje, sportuoti ir pramogauti galima ir be vaiko. Dauguma viešų vietų teikia vaiko priežiūros paslaugas. Gaunate numerį ir, jei kas nors nutinka, jūs girdite: „Numeris aštuntas! Numeris aštuntas!“ Tuomet iškart atlekiate.
Taip pat yra kūdikių kinas – mamos gali pasižiūrėti naujausius filmus. Ten niekas nekreipia dėmesio, kai vaikai maitinami, pervystomi, rėkia. Žinoma, rimto filmo taip nepažiūrėsi, bet romantinės komedijos – pats tas. Tokius seansus turi ne visi kino teatrai, ne kiekvieną savaitę, bet tikrai galima rasti. Jie labai populiarūs“, - pasakojo Teresa.
Jauna mama dalyvauja ir neformalaus mamų būrelio veikloje. Jos renkasi parke ar tėvams su vaikais skirtoje kavinėje ir tiesiog bendrauja. „Mes susipažinome sveikatos priežiūros įstaigoje, kur periodiškai lankomės su Eriku, ir nusprendėme susitikinėti privačiai. Mūsų yra septynios. Susitikusios kalbamės apie viską – pirmiausiai, aišku, apie vaikus, kaip jie miega, valgo, ką moka daryti, taip pat apie planus pradėti dirbti, ką darysime, kai vaikai paaugs, ir pan.“, - aiškino moteris.
Tuo tarpu jos vyras pasiguodė, kad tėčiai nelinkę sudaryti tokias neformalias sąjungas, o jų taip pat labai reikėtų. Stefanas retkarčiais susitinka su draugu, taip pat prižiūrinčiu vaiką, arba lankosi kūdikiams skirtoje bibliotekoje, kur sutinka daug kitų tėčių.
Iki vaiko priežiūros atostogų pabaigos šeimai dar liko mėnuo, tačiau šiek tiek dirbti jiems finansiškai naudingiau. Nuo sausio mėnesio abu pašnekovai ketina pradėti dirbti visas darbo dienas. Vaikui jie surado privačią įstaigą, kurioje prižiūrimi vos trys vaikai. Mokestis už ją lygiai toks pats, kaip už valstybinį darželį – apie tūkstantį Švedijos kronų. Šeimos teigimu, tai nedideli pinigai.
„Švedijoje atsistoti į eilę darželyje reikia, kai vaikui sukanka šeši mėnesiai. Sėkmė pakliūti ten, kur nori, neretai priklauso nuo gyvenamosios vietos. Mums situacija kiek problematiška. Paskaičiavome, kad valstybiniame darželyje, į kurį mes norėtume pakliūti, per didelė eilė, tad nenorėjome rizikuoti. Nusprendėme ieškoti kitų variantų. Rasta vieta ne visai arti namų, tačiau kitas variantas išvis buvo už penkių metro stotelių. Kai Erikas paaugs, gal nuo trejų metukų, ieškosime jam kitos vietos, kur jis turėtų daugiau draugų, o kol kas tokia rami vieta bus pats tas“, - pasakojo Teresa.
Nors Eriko tėvai planuoja dirbti visas darbo dienas, tačiau abu jie ketina pasirinkti 80 proc. krūvį. „Manome, kad priežiūros centro paslaugų mums reikės tik nuo 9 iki 15 val. Vienas iš mūsų išeis į darbą anksčiau, tačiau ir anksčiau pareis, todėl galės pasiimti vaiką. Kitas į darbą eis vėliau, todėl galės sūnų nuvesti“, - tokį artimiausių metų planą dėstė šeima.
„Nuo balandžio dirbau tik kartą per savaitę, tačiau mano darbe taip dirbti labai sudėtinga, tad teko padidinti darbo krūvį. Iš pradžių labai ilgėjausi Eriko, kita vertus, grįžti į darbą yra smagu. Likti namie man būtų iššūkis. Kai tu pats prižiūri vaiką, turi prisiimti atsakomybę ir už jo ugdymą, o tam juk reikia atitinkamos kvalifikacijos. Mums priimtiniau dirbti, o vaiko ugdymą patikėti sistemai, kuria pasitikime. Tačiau aš gerbiu vyrus ir moteris, kurie nusprendžia likti namuose. Tai tikrai darbas, kaip ir bet kuris kitas“, - svarstė moteris.
Anot jos, Švedijoje vis populiarėja sistema, kai tėvai, ypač moterys, iš pradžių po vaiko priežiūros atostogų dirba ne visą darbo dieną, tačiau įstatymai numato, kad tuomet mažėja ir pensija, todėl netrukus visgi grįžtama prie pilnos darbo dienos. „Kita vertus, gali būti ir kitokių variantų. Pavyzdžiui, mano sesuo užima aukštas pareigas – vadovauja 2 tūkst. žmonių, tačiau ji karjerą padarė augindama du mažamečius vaikus. Dabar jiems 8 ir 10 metų. Didžiąją dalį krūvio perėmė jos vyras, bet teko padėti ir kaimynams. Tiesą sakant, neįsivaizduoju, kaip ji išgyveno. Aš taip nenorėčiau“, - pasakojo Stefanas.
Paklausti, ką manantys apie jų šalyje veikiantį Vaikų nemušimo įstatymą, pašnekovai tikina patys išaugę tokioje aplinkoje – jis galioja nuo 1979 m. „Tai nėra teorija – mes taip gyvename, taip gyvena mūsų draugai. Mums tai natūralu“, - tikino Stefanas.
Teresa pridūrė, kad psichologai kalba ir apie psichologinę prievartą, pavyzdžiui, nerekomenduoja ignoruoti vaiko, išvaryti į kitą kambarį.
„Žinoma, toks elgesys su vaiku – iššūkis tėvams. Aprėkti ir trenkti per pirštus yra paprasčiau. Iš tiesų būna situacijų, kai tėvai supyksta. Tokiu atveju geriausia išeiti į kitą kambarį ir nusiraminti, gal pakvėpuoti giliai, dar ką nors padaryti ir reaguoti tik nusiraminus. Tačiau kol vaikas mažas, išsiversti be prievartos kartais sudėtinga – turi būti sveiko proto matas. Jei vaikas atsiduria pavojingose situacijoje, tu privalai jį atplėšti. Taip pat labai svarbu aiškinti, ką galima daryti, o ką – ne. Kita vertus, ir aplinka turi būti saugi, kad vaikas neatsidurtų pavojingoje situacijoje“, - savo teoriją dėstė moteris.
Už 390 vaiko priežiūros atostogos dienų kompensuojama 80 proc. pajamų
Švedijos Sveikatos ir socialinių reikalų ministro patarėjo politikos klausimais Joakimo Erdtmano teigimu, Švedija turi ambicingą šeimos politiką, kurios pagrindas – suteikti galimybę vaikui augti kartu su savo tėvais bei skatinti, kad abu tėvai prisiimtų atsakomybę už jo auginimą ir auklėjimą.
„Tėvams suteikiama laisvė organizuoti savo šeimos gyvenimą taip, kaip nori jie, derinti darbinę veiklą ir vaiko priežiūrą. Turbūt todėl Švedijoje gimstamumo rodiklis keletą dešimtmečių stabiliai augo. Mūsų manymu, pašalpų sistema tam taip pat turėjo įtakos. 2010 m. mus aplenkė tik Prancūzija ir Airija“, - pasakojo pareigūnas.
Gimstamumo koeficientas Švedijoje buvo pasiekęs net 2 (tai minimalus skaičius, reikalingas kartai atsinaujinti), tačiau šiuo metu jis nukritęs iki 1,9. Gimstamumą pristabdė ekonominė krizė bei sumažėjęs reprodukcinio amžiaus moterų skaičius – mat gimdymas atidedamas vis vėlesniam amžiui. Šiuo metu vidutinis amžius, kai moteris susilaukia pirmo vaiko yra 29,5 m.
2010 m. finansinė parama šeimai per vaiko pinigus, vaiko priežiūros atostogų pašalpą, socialinę pašalpą ir pašalpą būstui sudarė apie 11 proc. namų ūkių su vaikais pajamų. Dalis šių ūkių priskiriami skurdo rizikai. Skurdo riba peržengiama tuomet, jei šeimos pajamos sudaro mažiau nei 60 proc. vidutinio namų ūkio pajamų. Praėjusių metų duomenimis, Švedijos standartais vargingai gyveno 26 proc. šeimų, tačiau socialinės paramos dėka jų skaičius buvo sumažintas iki 15 proc. Kalbant apie vienišus tėvus su vaikais, skaičiai būtų atitinkamai 42 proc. ir 27 proc.
2010 m. Švedijos vyriausybė paramai šeimoms išleido 70 mlrd. Švedijos kronų. Tai sudaro 2 proc. bendrojo vidaus produkto. Šiais pinigais buvo paremta 1,1 mln. namų ūkių su vaikais. Iš viso Švedijoje gyvena beveik 2 mln. vaikų nuo 0 iki 17 metų.
Vaiko priežiūros atostogos Švedijoje tęsiasi 480 dienų. Už 390 dienų kompensuojama 80 proc. pajamų, tiesa, kaip ir pas mus, yra nustatytas tam tikros lubos. Už likusias 90 dienų mokama 180 Švedijos kronų per dieną. Jei asmens pajamos buvo labai mažos arba jų visai nebuvo, ši suma mokama už visas atostogų dienas.
Atostogas galima naudoti lanksčiai – galima dalį dienų dirbti, tuomet tos dienos susitaupo ir jas galima išnaudoti daug vėliau – pavyzdžiui, kai vaikas pradės eiti į mokyklą.
Tėvai, kurie vaiko priežiūros atostogas skelia per pusę, skatinami finansiškai – po 50 Švedijos kronų per dieną, taigi per metus jie gauna 13 500 Švedijos kronų papildomai. Tačiau, J. Erdtmano teigimu, visgi populiariau, kad vyrai ima tik du mėnesius, o ne pusę laiko. Mat jie paskaičiuoja, kad likti namuose jiems nenaudinga finansiškai. Paprastai vaiką prižiūri asmuo, turėjęs mažesnes pajamas. Pernai vyrai buvo paėmę 23 proc. viso vaiko priežiūros atostogų laiko.
Vaiko pinigai mokami iki 16 metų
Jei tėvai nusprendžia neleisti vaiko į jokią ugdymo įstaigą, o auginti patys, vaiko auginimo pašalpa, siekianti iki 3 tūkst. Švedijos kronų per mėnesį, gali būti mokama iki trejų metų. Ji mokama tik tuo atveju, jei tėvai negauna jokių kitų pašalpų. Tai nėra labai populiaru – taip auginami vos apie 4 proc. vaikų. Be pašalpos įmanoma vaiką auginti netgi iki 8 metų – asmeniui išlieka socialinis draudimas bei teisė grįžti į ankstesnį darbą.
Kūdikiui gimus, abu tėvai namuose gali su juo likti 10 dienų. Už jas gaunama kompensacija sudaro 80 proc. pajamų. Nuo kitų metų prie jų bus pridėta dar 30 dienų. Beje, Lietuvoje, gimus kūdikiui, vyras jau keletą metų gali turėti mėnesį atostogų ir jo pajamos kompensuojamos 100 proc. Tačiau kalbinta švedų šeima savo sistema nesiskundė. Atvirkščiai, teigė, kad jie yra ja labai patenkinti.
Vaikui susirgus, tėvai, iki jam sukaks 12 metų, 60 dienų per metus turi teisę į pašalpą jo priežiūrai. Jei susirgimas išskirtinis, pridedama dar 60 dienų arba mokama pašalpa neįgaliam vaikui prižiūrėti.
Vaiko pinigai – 1050 Švedijos kronų – paprastai mokami iki 16 metų. Jei šeimoje yra du ar trys vaikai, kas mėnesį už kiekvieną vaiką šeima gauna papildomų pinigų: už antrą vaiką – 150 kronų, už trečią – 454, už ketvirtą – 1010. Palyginimui, vidutinis atlyginimas Švedijoje siekia apie 20 tūkst. Švedijos kronų.
Taip pat šeima gali gauti pašalpą būstui, kuri priklauso nuo būsto kainų, būsto dydžio, šeimos pajamų ir vaikų skaičiaus. Šia pašalpa gali pasinaudoti ir jauni žmonės be vaikų nuo 18 iki 29 metų. Nuo kitų metų ši pašalpa bus 300 Švedijos kronų per mėnesį didesnė ir sieks 1300 Švedijos kronų už vieną vaiką. Antram vaikui pašalpa didės 450, trečiam vaikui – 600 Švedijos kronų per mėnesį.