Gaila ar ne, bet kartu su besibaigiančiais metais turėtų silpnėti „žalių gėrimų“ vajus. Juk negalėjote nepastebėti šiemet instagramo, pinteresto ir feisbuko, lūžtančio nuo žalios spalvos kokteilių nuotraukų? O jei tik kokiame žurnale prireikdavo sveiko gyvenimo būdo iliustracijos, pirmas pasirinkimas būdavo besišypsančios baltadantės merginos, rankoje laikančios stiklinę su žalios spalvos gėrimu, nuotrauka. Japoniška matcha arbata bei trinti lapiniai kopūstai: štai kokie buvo besibaigiančių metų madingiausi sveikuoliškų gėrimų ir patiekalų ingredientai.
2017- uosius galima bus vadinti geltonaisiais metais, nes į tokių gėrimų sudėtį būtinai įeis maca milteliai. Ir tik maca nesumaišykite su matcha, mat maca – tai geltonos spalvos antioksidantų pilnas šakniavaisis, augantis Peru aukštikalnėse. Ciberžolė bus dar vienas gėrimų pagardas, mat tai augalas su bene stipriausiomis antivirusinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis. Nenustebkite savo sveikuoliško gėrimo sudėtyje pamatę ir obuolių actą – šis produktas reguliuoja kraujospūdį ir skatina virškinimą.
Tuo tarpu daržovių skyriuje madinga bus rinktis violetines: violetiniai kalafiorai, violetiniai šparagai, violetinės bulvės ir kukurūzai turėtų dominuoti jūsų krepšelyje. Kuo ryškesnė daržovės spalva, anot dietologų, tuo daugiau antioksidantų yra jo sudėtyje.
Riešutų pasaulyje karaliaus kokosas. Nuo kokosinių tortilijų iki traškučių ir dar kažko, ko šiandien net neįsivaizduojame, kad tas kažkas gali būti pagaminta iš kokosų.
Japoniška virtuvė ir toliau skins laurus. Tačiau pamirškite sušius – jie jau vakarykštė diena. Nuo šiol tokie ingredientai kaip ponzu (citrusinis padažas), miso (fermentuotų sojų pupelių pasta) bei sezamų aliejus bus kiekvienų namų virtuvės spintelėje tam, kad kasdien lengvai ir greitai patys pasigamintumėte japoniškų patiekalų. O juk japonų ilgaamžiškumas siejmas ne su kuo kitu, o visų pirma su dieta: itin daug žuvies, augalų, daržovių bei fermentuotų produktų.
Madingi bus netikėti deriniai: aštrių čili pipirų džemas, ar... burokėlių salsa. Pavadinimai ghee arba tahini tikrai nieko nestebins, nes jie tiesiog bus įprastas kiekvienos dienos patiekalų ingredientas.
Pasta išliks populiari, nes tai amžina klasika. Tik tradicinę pastą vis dažniau keis makaronai be glitimo, pagaminti iš lęšių, avinžirnių ar bolivinių balandų miltų. Mėgindami pakartoti spiralėmis supjaustytų cukinijų sėkmę, šefai ir toliau eksperimentuos gamindami vegetariškus ir raw makaronus iš dar labiau netikėtų daržovių...
Bet visų svarbiausia kryptis, kuria judės pasaulis, – tai maisto atliekų mažinimas. Madinga taps ne išlaidauti, bet sugebėti paruošti vakarienę iš to, ką užtikote šaldytuve ar kas liko nuo praeitų valgymų.
Nuo taip vadinamo produktų antrinio sunaudojimo mados neatsiliks ir pramonė: populiarumas garantuojamas dviem rinkos naujovėms – probiotiniams gėrimams, gaminamiems iš jogurto išrūgų, bei skysčiui, kuris lieka verdant avinžirnius. Pasirodo šis skystis, dar vadinamas aquafaba, kuo puikiausiai tinka veganiškam majonezui gaminti.
Technologijų pasaulis taip pat kunkuliuos. 2016-aisiais į startuolius, susijusius su maistu, Silicio slėnyje buvo investuota daugiau nei 1 milijardas dolerių. O kitąmet investuotojai startuolių sąskaitas papildys dar dosniau.
Toliau sėkmingai persiskirstys pirkėjų rinka, ir laimės tie, kurie labiau supras net menkiausius savo klientų lūkesčius ir pomėgius. Stebėtinai augant internetinio apsipirkimo portalų apsukoms, kitąmet, sako, turėtų atsirasti vis daugiau vien tik į namus maistą tiekiančių restoranų, bei parduotuvių, skirtų tik uždaram ratui taip vadinamo „klubo“ narių.
Socialinių medijų pagalba vis lengviau pirkėjų simpatijas bus išsikovoti mažiems prekių ženklams. Pataikydami į savo klientų norus, jie vis labiau duos į kaulus didžiausiems: per pastaruosius porą metų du trečdaliai žymiausių pasaulinių maisto gamintojų prarado daugiau nei 13 milijardų dolerių. Ir visai ne dėl to, kad žmonės valgo mažiau. Dėl to, kad jie renkasi tuos, kurie geriau išmano savo klientų lūkesčius ir geriau žino kaip tuos klientus pasiekti.
2017-aisiais dar labiau ryškės kartų skirtumai. Jei X ir Y karta žavėjosi greituoju maistu, tai Z karta labiausiai vertina maistą, pagamintą namuose. Užuot įsigiję mikrobangę, jie verčiau investuoja į geresnę viryklę. Tvarumas yra tai, kuo jie rūpinasi ir piniginę atidaro ne pamatę garsų prekės ženklą, bet veikiau įsitikinę, kad perkami produktai sveiki ir atitinka savo vertę. Be to, Z kartos vartotojams svarbu žinoti visą produkto atsiradimo grandinėlę. Todėl ypač populiarios taps mobiliosios programėlės, kurios nuskaitę, pavyzdžiui, žuvies brūkšninį kodą pateiks ne tik šios sužvejojimo datą, bet net laivo registracijos numerį ir teritoriją, kurioje buvo užmesti tinklai.
Tačiau užvis labiausia maisto pramonės pasaulis sieks kuo labiau sumažinti dirbtinių dažiklių ir sveikatai kenksmingų priemaišų, o taip pat išmetamo maisto kiekius. Kitaip sakant, madinga bus viskas, kas maistą ir aplinką, kurioje gyvename, daro sveikesniais.