"Skausmo, kančios, neteisybės ir teroro prisiminimas – tai ne skundas, ne šauksmas kerštui, o kvietimas šiandien tarp mūsų atrasti daugiau solidarumo ir paprasčiausio žmogiškumo", - antradienį iškilmingame minėjime Seime, skirtame Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimui, sakė kunigas.
"Tūkstančiai žuvusių tremtinių ir lagerininkų vis dėlto gyvena. Ne vien tikinčio žmogaus žvilgsniu. Savo istorija ir išpažintomis vertybėmis jie kviečia statyti vieningą ir teisingą Lietuvą, kurią taip mylėjo šviesiausi mūsų krašto žmonės", - kalbėjo S.Bužauskas.
Jis pabrėžė, jog antradienį minima ne tik gedulo, bet ir vilties diena, ir ji įpareigoja nesitaikstyti su grėsmėmis, kurios reiškia naują tremtį.
"Drąsi viltis ima viršų, kad atmintis išsaugos mūsų istoriją kaip tapatumo dalį ir ugdys pagarbą žmogui ir jo gyvybei, šeimai, tėvynei , vis kvies rauti pagiežą, priešiškumą, pavydą ir padėti vieni kitiems. Nes kaip kitaip išliksime šioje žemėje ir amžinybėje?" - retoriškai klausė S.Bužauskas.
Seimo pirmininkė: didžiausias Lietuvos laimėjimas - gebėjimas išsaugoti savo šaknis
Seimo pirmininkė, konservatorė-krikdemė Irena Degutienė taip pat pabrėžė istorinės atminties svarbą. Pasak jos, didžiausias Lietuvos laimėjimas - gebėjimas išsaugoti savo šaknis ir dvasią.
Iš šį istorinį laimėjimą ji sako suvokianti ne kaip įvykusį faktą, o kaip galimybę ir toliau bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo politinę, valstybinę ir kartu - savo dvasinę laisvę. "Todėl didžiosios Lietuvos netektys visada turės šventos aukos, didvyriškumo, dieviško spindesio ženklą", - sakė Seimo pirmininkė.
Ji pabrėžė, kad Lietuvos tragedija buvo ne vien lietuvių tragedija: tremiami ir naikinami buvo visų šalyje gyvenusių tautybių žmonės: rusai, lenkai, žydai. "1941-ųjų birželio viduryje buvo ištremta daugybė Lietuvos piliečių, o jau po savaitės prasidėjęs nacių ir sovietų karas atnešė kitą tragediją - holokaustą", - kalbėjo I.Degutienė.
Parlamentarė tremtinė: Lietuvoje nėra šeimos, kurios nebūtų palietę trėmimai
Lietuvoje nėra šeimos, kurios nebūtų palietę sovietų trėmimai, sako Seimo narė, 1941 metų tremtinė Vida Marija Čigriejienė.
"Tad kuo Stalino budeliai skyrėsi nuo Hitlerio budelių? Ogi niekuo. Ir vieni ir kiti atnešė Lietuvai vergovę ir kančią, niekino mūsų moteris ir vaikus. Sovietinio genocido kaltininkai turbūt niekada nepagalvojo, kad visi jų nežmogiški, prieš Lietuvos valstybę ir lietuvių tautą nukreipti veiksmai taps vieši bei svarstomi kaip atitinką tarptautinės teisės normose numatytus genocido nusikaltimo požymius", - kalbėjo Seimo narė.
Ji taip pat sakė, kad Lietuvos laisvė, patirti kankinimai ir okupantų žvėriškumas niekuomet netaps tik istorija, vadovėliuose ir knygose surašytais istoriniais faktais ar statistikos skaičiais.
"Šimtai tūkstančių žuvusių ir engtų bei kankintų nekaltų Lietuvos piliečių – tai išgyventa realybė, kurios atminimas dar ir šiandien verčia krūptelėti. Jau tuometinio mirtino pavojaus akivaizdoje virš mirčių ir praradimų nušvito vertybės, kurias Lietuva apgynė ir išsaugojo šioms dienoms ir ateičiai. Okupantų pralietas kraujas suvienijo lietuvių tautą ir sutvirtino solidarumo jausmą - mes visi, nors ir engti, esame Lietuvos valstybė", - kalbėjo Seimo narė.
"Kruvinojo tvano tragedija išbandė mūsų žmones, jų ištikimybę tėvynei ir laisvei. Tai vertybės, daugelį engtų tautų atvedusios į siekį gyventi laisvai ir demokratiškai. Neturime teisės to pamiršti. Šį atminimą ir siekį gyvenimą grįsti šiomis vertybėmis privalome skiepyti jaunajai kartai. Tikiu, kad šios istorinės tiesos niekuomet ir niekam nepavyks ištrinti nei iš istorijos, nei iš mūsų atminties. Tikiu, kad išsaugosime laisvos šalies laisvų piliečių istoriją ir tęsime ją kilniai ir garbingai", - savo kalbą baigė buvusi tremtinė.
T.Jaafetas: reikia auklėti būsimas kartas, kad skaudi istorija nesikartotų
Mūsų uždavinys - auklėti būsimas kartas, kad gerų žmonių būtų daugiau, ir skaudūs istoriniai įvykiai nepasikartotų, sako Lietuvos žydų bendruomenės tarybos narys, Buvusių getų ir koncentracijos stovyklų kalinių sąjungos pirmininkas Tobijas Jaafetas.
"Minint tragišką birželio 14 dieną trokštu ir siekiu, kad niekada taip daugiau nepasikartotų. Kad žmonės nebūtų rūšiuojami pagal socialinę padėtį, kilmę arba rasę. Kad santykiai tarp valstybės piliečių būtų geranoriški ir pakantūs. Kad santykiai tarp valstybės ir jų piliečių būtų geranoriški", - Gedulo ir vilties dieną iškilmingame minėjime Seime sakė T.Jaafetas.
"Kiekvienoje kartoje būna gerų žmonių, bet būna ir blogų. Mūsų šventas uždavinys - auklėti būsimas kartas, kad gerų žmonių būtų daugiau, o blogi žmonės neturėtų progos pasireiškti, kaip tai buvo anuo metu", - kalbėjo Buvusių getų ir koncentracijos stovyklų kalinių sąjungos pirmininkas.
Lietuva antradienį, Gedulo ir vilties dieną, mini šalies gyventojų tremties 70-ąsias metines. 2011-uosius Seimas yra paskelbęs Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo bei Holokausto aukomis tapusių Lietuvos gyventojų atminimo metais.
Prezidentė: tremtiniai stiprina meilę Tėvynei ir tikėjimą teisingumu
Kraupiomis sąlygomis išgyvenę tremtiniai stiprina tikėjimą teisingumu ir meilę Tėvynei, antradienį sakė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukų pagerbimo ceremonijoje prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams Vilniuje.
Šalies vadovė pabrėžė, jog prieš 70 metų prasidėję masiniai trėmimai ir represijos skaudžiai palietė beveik kiekvieną šeimą. Pasak prezidentės, žiauriausiomis priemonėmis ir persekiojimais siekta palaužti tautą, įbauginti žmones, padaryti juos paklusniais ir bevaliais, tačiau tauta nepalūžo, liko gyva ir tapo dar stipresnė.
"Represijos ir persekiojimas yra bejėgiai prieš laisvės dvasią. Kraupiausiomis sąlygomis išgyvenę tremtiniai stiprina mūsų tikėjimą teisingumu ir meilę Tėvynei. Išlikti gyvam ir tikėti, kad teisybė laimės – tai žmogaus tvirtybės įrodymas ir žmogiškumo triumfas. Ačiū Jums, kad išbandymų metais išsaugojote Lietuvą savo širdyse, o dabar savo darbais ir patirtimi prisidedate prie geresnės Lietuvos kūrimo", - sakė D.Grybauskaitė.
Pasak Lietuvos vadovės, jaunimo ekspedicijos į tremties vietas atlieka svarbią misiją išsaugoti gyvą istorinę atmintį. Prezidentės teigimu, kuriant tautos ir valstybės ateitį nevalia pamiršti nė vieno tremtinio likimo.
Prezidentės spaudos tarnybos pranešime sakoma, kad per visą tremčių laikotarpį iš mūsų šalies išvežta ir gulaguose įkalinta daugiau nei 280 tūkstančių nepriklausomą Lietuvos valstybę kūrusių žmonių.
Masiniai trėmimai iš Lietuvos ir kitų Baltijos šalių prasidėjo lygiai prieš 70 metų - 1941 metų birželio 14 dieną.
Akimirkos iš renginio prie Genocido aukų muziejaus
Iškilmingas Seimo posėdis
Valstybinių vėliavų pakėlimo ceremonija
Atminimo valanda prie Naujosios Vilnios geležinkelio stoties memorialo